Raimundas Lopata dalinosi svarbiais pastebėjimais apie visuomenės požiūrį į verslą. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje turime išskirtinę situaciją, kai statistiškai apie 70 proc. Lietuvos gyventojų turi neigiamą nuomonę apie verslą ir verslininkus, tačiau tuo pačiu didžioji dalis jų norėtų kurti verslą ir tapti verslininkais.
Viceministras Kęstutis Šetkus akcentavo svarbą ieškoti lankstesnių sprendimų ir diskutuoti apie galimas išimtis verslo srityje, siekiant sudaryti sąlygas verslui klestėti ir augti. Buvo aptarti aktualūs teisės aktų klausimai ir Europos sąjungos reguliavimo iššūkiai.
Diskusijos neapsiribojo tik verslo sritimi – aptarėme švietimo klausimus, verslo mokesčių politiką, taršos kontrolę ir kitas svarbias sritis:
– Buvo pateiktas pavyzdys, kaip atsisakius žymėto dyzelino būtų galima galima išvengti ne tik apribojimų ūkininkams, sumažinti administracinę naštą, bet ir mažiau teršti aplinką, o esamas talpas išnaudoti reikalingiems valstybės rezervams.
– Ne vienas verslo atstovas uždavė klausimą apie automobilių stabdymą ir taršos tikrinimą. Kilo daug neaiškumų ar tai nėra perteklinis tikrinimas, nes automobilius ir taip privalomai tikrinama mokamos techninės apžiūros metu, papildomai mokamas taršos mokestis perkant automobilį, o patikros metu jas viršijus, ne tik gręsia techninės apžiūros galiojimo panaikinimas, bet ir baudos.
– Didelių diskusijų sulaukė ir atliekų tvarkymo tema. Verslas kelia klausimus, kodėl atsiskaitymas už šias paslaugas yra išskirtinis – kodėl mokama ne už konkrečiai suteiktas paslaugas, o nustatyta rinkliava už metus į priekį pagal plotą.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Sigitas Leonavičius iškėlė svarbų klausimą apie valdininkų asmeninę atsakomybę. Jis pabrėžė, kad reikia didesnio valdininkų atsakomybės už priimtus sprendimus ir kad tai yra būtina siekiant užtikrinti veiksmingą valdymą bei piliečių pasitikėjimą valdžia. Šis aspektas įtakoja ne tik sprendimų kokybę, bet ir jų poveikį visuomenei. Verslas ir piliečiai nežino, ko tikėtis ateityje – kokių suvaržymų, mokesčių ar kitų sprendimų bus imtasi. Tokia neapibrėžtis stipriai įtakoja su verslo plėtra priimamus sprendimus.
Verslo atstovai Liberalų partiją laiko labiausiai ideologiškai palankia, tačiau trūksta didesnio Liberalų sąjūdžio partijos veikimo verslo aplinkos gerinimo srityje. Todėl verslas turi didelį lūkestį verslo suvaržymų mažinimui, skaidresniam mokesčių identifikavimui – jei mokesčius mokėtų ne darbdavys, o pats darbuotojas, galbūt būtų kiekvienam lengviau suprasti kam ir kokie mokesčiai mokami, kokias paslaugas žmogus gauna iš valstybės ir kokių gali tikėtis.
Tokie susitikimai suteikia galimybę aptarti verslui ir visiems piliečiams svarbius klausimus ir kartu ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi visuomenei ir verslui. Tikimės, kad ateityje tokių diskusijų bus dar daugiau.
