Konkurencijos tarnybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė ne tik pateikė nemažai pavyzdžių iš ankstesnių tyrimų, bet ir pasidalino, kaip tokių atvejų išvengti. “Institucija, net ir turėdama ribotus žmogiškuosius bei finansinius išteklius, kasmet nemažą jų dalį skiria šviečiamajai veiklai”,- kalbėjo pirmininkė.
Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė pateikė pagrindinę informaciją apie rizikas pažeisti Konkurencijos įstatymą – konkurentams draudžiami susitarimai ne tik dėl kainų ar gamybos ribojimų, bet ir klientų ar rinkų pasidalinimo, taip pat galioja draudimas derinti veiksmus viešuosiuose pirkimuose ir tarpusavyje keistis komerciškai jautria informacija. “Pastaroji rizika gana dažnai kyla verslo įmonėms susibūrus į asociacijas, kai konkurentai priima bendrus sprendimus tam tikrais klausimais,- tai patvirtina ir naujausia Konkurencijos tarybos darbo praktika bei pastaraisiais metais nustatyti Konkurencijos įstatymo pažeidimai, susiję su 3 asociacijų veikla”,- dalinosi Irma Urmonaitė.
Konkurencijos tarybos pateikti atvejai sukėlė daug diskusijų ir verslininkai dalinosi savo patirtimi – Vilniaus Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmų viceprezidentas Tautginas Sankauskas įvardino opią problemą Lietuvos geležinkelių sistemoje, o Vilniaus PPAR viceprezidentė Vyda Mozūriūnienė atkreipė dėmesį į tai, kad užsienio kapitalo įmonės dažnai apeina konkurencijos įstatymo nuostatus, o jų reguliavimas yra itin sudėtingas, o dažnai net neįmanomas.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų gen direktorius dr.
Almantas Danilevicius atkreipė dėmesį į Lietuvos verslo aplinką, pažymėdamas, kad Lietuva yra per maža kai kurių apribojimų taikymui ir kad perkeliant Europos sąjungos direktyvas, reikėtų į tai atsižvelgti ir siekti labiau nacionalinius interesus atitinkančių teisės normų, prieš tai gerai išdiskutavus su vietinio verslo atstovais.
Dar vienas diskutuotas momentas, kad Lietuvoje pasigendama visuomenės interesų ginimo – turime pavyzdžių, kaip Europoje esame “lyderiai” būsto paskolų dydžiu, kaip buvo “pertvarkyti” medicinos ir energetikos sektoriai. Pasigendame įrankių spręsti šias itin jautrias sritis, nes šiuo metu neturime institucijos, kuri prižiūrėtų viešojo sektoriaus priimamų sprendimų efektyvumo ir gintų visuomenės interesus. Konkurencijos taryba įvardijo ir atvejus, kaip buvo nubaustos viešojo sektoriaus įstaigos (savivaldybės, ministerijos) ir skirtos baudos, aišku, kad bauda sumokėta iš mokesčių mokėtojų surinktų pinigų. Todėl klausimas, ar toks mechanizmas išties efektyvus.
Dėkojame Konkurencijos tarybai už tai, kad edukuoja ir moko verslą. Tikimės, kad tokie susitikimai naudingi verslo ir institucijų dialogo gerinimui. Kviečiame visus verslus jungtis į Verslo vadovų klubą ir dalyvauti susitikimuose.
