fbpx

Prisijungti

Naujienos

Verslo, NVO ir valstybinių institucijų lyderiai diskutavo apie socialinę atsakomybę

Antradienį Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su žurnalo IQ redakcija surengė konferenciją, kurios metu verslo, NVO ir institucijų lyderiai kalbėjosi apie privataus sektoriaus socialinę atsakomybę ir ateities vizijas.

Konferencija sutraukė verslo lyderius iš visos Lietuvos. Diskusijose dalyvavo ir politikai: sveikinimo žodžius tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.

Savo pranešime „(Savi)pagalba: socialinė atsakomybė pandemijos metu“ ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė aptarė COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvos įmonių socialinei atsakomybei, verslo, ekspertų ir valstybės bendradarbiavimo patirtimi.

Viceministrė pranešime akcentavo, kad pandemijos metu verslo ir visuomenės įsitraukimas bei bendradarbiavimas buvo itin svarbus ir reikšmingas.

„Didele paspirtimi valdant pandemijos pasekmes tapo verslo bei visuomenės iniciatyvos bei savanoriška piliečių pagalba“, - pranešime sakė I. Valeškaitė.

Viceministrė taip pat pasidalijo pavyzdžiais bei sėkmingomis iniciatyvomis, kaip verslas taikėsi prie pandeminės realybės, taip pat pabrėžė savanorystės svarbą ir augančias tendencijas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas pranešimu „Korporacijų gero elgesio taisyklės ekstremalių situacijų metu“ pasidalijo gerąja vieno didžiausių darbdavių Lietuvoje, Lietuvos geležinkelių grupės, praktika karantino metu. M. Dubauskas pabrėžė sklandžios komunikacijos ir atvirumo bendraujant tiek su darbuotojais, tiek su klientais svarbą ekstremalių situacijų metu, pasidalijo efektyviomis priemonėmis ir metodais, kurie buvo sėkmingai pritaikyti įmonių grupės veikloje, siekiant atliepti pandeminius iššūkius.

Antrojoje konferencijos dalyje Julius Švagždys, UAB „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovas skaitydamas pranešimą „Kaip užaugti socialiai atsakingu verslu?“ dalijo patarimus verslui, kokios investicijos yra reikalingos siekiant tapti socialiai atsakingu verslu. Pranešėjas pabrėžė, kad verslas egzistuoja tam, kad spręstų problemas, o jei jis problemas spręs socialiai atsakingu būdu, pelnas ir nauda tik didės. Julius Švagždys pabrėžė, kad verslo, nepaisančio socialinės atsakomybės, sukurta bloga reputacija ir jos taisymas kainuoja daug daugiau, nei investicijos į socialinę atsakomybę. Taip pat pranešėjas pasidalijo įmonės UAB „Teltonika IoT Group“ įkvepiančiais socialinės atsakomybės pavyzdžiais.

Galiausiai, Dovilė Končak, „RAIT Group“ generalinė direktorė, savo pranešime „Socialinė atsakomybė – nuo korporatyvinės strategijos iki individualaus indėlio“ pasidalijo informacija, kuri yra itin naudinga sėkmingai socialiai atsakingo verslo strategijai kurti bei pasidalijo savo įmonių grupės patirtimi socialinės atsakomybės srityje dirbant su intelektine informacija. Remiantis įmonės atliktais kokybiniais ir kiekybiniais tyrimais, Dovilė Končak nurodė, kaip visuomenė supranta socialiai atsakingą verslą.

Tyrimas atskleidė, kad visuomenė socialiai atsakingą verslą mato kaip sąžiningą ir skaidrų, įtraukiantį žmones su ribotomis galimybėmis, besirūpinantį gamta, padedantį bendruomenėms sudėtingose situacijose. Remiantis tyrimo duomenimis, pranešėja nurodė, kokie komunikacijos kanalai yra paveikiausi komunikuoti apie socialinę atsakomybę ir įtraukti bendruomenes.

„Tiek kiekybinis, tiek kokybinis tyrimas parodė, kad socialiai atsakingas verslas turi stiprią švietėjišką funkciją. Nors kaina ir kokybė yra pagrindiniai kriterijai renkantis produktą ar paslaugą, bet socialiai atsakingi veiksmai padeda formuoti įvaizdį visuomenėje, pritraukti didesnį visuomenės dėmesį“, sakė Dovilė Končak.

Apibendrinant pranešimą D. Končak akcentavo, kad socialiai atsakingas verslas yra suprantamas kaip labiau paveikus daryti pokytį visuomenėje, nei valdžios institucijos.

Konferencijos diskusijoje „Nieko asmeniško: kodėl verslui svarbu prisiimti socialinę atsakomybę?“ dalyvavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius, LR prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė,  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė, „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis. Diskusijos dalyviai iš skirtingų pusių aptarė, ar socialinė atsakomybė yra mada ir rinkodaros priemonė, ar visuomenės ir verslo brandos požymis. Diskusijos dalyviai aptarė, kaip socialinė atsakomybė atsispindi sąveikaujant verslui ir valstybei bei buvo akcentuojama, kad tvari socialinė atsakomybė yra bendra tiek valstybei, tiek įmonėms, todėl verslo, NVO ir valstybės bendradarbiavimas yra itin svarbus.

Mintimis apie galimybę verslui tapti socialiai atsakingu antrosios dalies diskusijoje „Praktiniai iššūkiai: ar sunku būti socialiai atsakingam?“, moderuojant TGS Baltic vadovaujančiajam partneriui Viliui Bernatoniui, dalijosi „Valdymo inovacijų agentūros“ įkūrėja ir vadovė dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė, UAB „DocLogix“ rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas Žilvinas Kazlauskas, „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius ir VU Verslo mokyklos direktorė bei Rūmų viceprezidentė dr. Birutė Miškinienė.

Diskusijos dalyviai papasakojo, kaip socialinė atsakomybė jų atstovaujamose organizacijose yra pritaikoma praktiškai. Taip pat dalyviai aktyviai diskutavo, kaip skyrėsi įmonių socialinė atsakomybė pirmojo ir antrojo karantino metu, aptarė kiek socialinė atsakomybė yra svarbi įmonės veiklai, darbuotojų  įtraukimui ir santykiams su partneriais. Diskusijos pasidalijo patarimais įmonėms, kaip sėkmingai plėtoti įmonės socialinę atsakomybę. Dr. Ieva Subačienė pabrėžė verslo ir NVO bendradarbiavimo būtinybę, o Žilvinas Kazlauskas patarė glaudžiai dirbti su žmogiškaisiais ištekliais, siekiant sukurti tvarią socialinės atsakomybės strategiją. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius kvietė įmonės vadovus suprasti, kokios socialinės atsakomybės sritys yra labiausiai susijusios su įmonės misija ir vizija, bei išgirsti, kokios socialinės atsakomybės sritys yra svarbiausios įmonės darbuotojams, ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Galiausiai, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė dr. Birutė Miškinienė akcentavo asmeninės lyderystės ir bendros atsakomybės jausmą svarbą bei palinkėjo tvarių ir ilgalaikių socialinės atsakomybės veiklų.

„Istorijos, pozicija ir informacija, kuria konferencijos metu dalijosi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, valdžios atstovai, NVO skatina ir toliau kiekvienam verslui veikti ir judėti tikros socialinės atsakomybės linkme“, – po konferencijos dėkodamas pranešėjams, moderatoriams, žurnalui IQ ir viešajai įstaigai „Socialinio verslo plėtros fondas“ kalbėjo S. Leonavičius.

Konferencijos pranešimai:

Ieva Valeškaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė „(Savi)pagalba: socialinė atsakomybė pandemijos metu“

Mantas Dubauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos direktorius „Korporacijų gero elgesio taisyklės ekstremalių situacijų metu“

Julius Švagždys, UAB „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovas „Kaip užaugti socialiai atsakingu verslu?“

Dovilė Končak, „RAIT Group“ generalinė direktorė „Socialinė atsakomybė – nuo korporatyvinės strategijos iki individualaus indėlio“

Pilnus konferencijos įrašus galite rasti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Facebook paskyroje.

Konferencija yra projekto Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ dalis, kuris yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis