Ukrainiečiai – motyvuoti darbuotojai
Šiuo metu Lietuvoje dirba per keliolika tūkstančių ukrainiečių. Dalis jų atvyko uždarbiauti iki karo, kiti tik dabar. Nedidelėje pieno produktų įmonėje „Varėnos pienelis“ įsidarbinę ukrainiečiai išsprendė darbuotojų trūkumo problemas. Įmonės direktorė Jolanta Kuzminienė sako, kad ukrainiečiai yra atsakingi ir motyvuoti.
Pirmieji ukrainiečiai „Varėnos pienelyje“ pradėjo dirbti prieš 3–4 metus. Anuomet, stingant darbo jėgos, įmonės vadovė bandė pritraukti darbuotojų iš kitų miestų ir gyvenviečių, tačiau nesėkmingai. „Pradėjo trūkti darbuotojų vyrų (kai kuriose pozicijose moterys negali dirbti dėl didesnės fizinės jėgos poreikio), tačiau jų surasti aplinkinėse vietovėse nepavyko. Sužinojome, kad yra galimybė įdarbinti užsieniečius ir nusprendėme pabandyti“, – pasakoja J. Kuzminienė. „Šiuo metu įmonėje dirba šešiolika ukrainiečių, kurie pas mus atvyko trimis bangomis. Pirmoji – tai prieš kelerius metus į Lietuvą atvažiavę vyrai, gimtinėje palikę šeimas ir turintys tikslą užsidirbti pinigų. Antroji banga buvo organizuota: bendradarbiaujant su Ukrainoje veikiančia įmone, buvo parinkti reikiamos kvalifikacijos darbuotojai. Trečioji banga prasidėjo pavasarį, kai į Lietuvą atkeliavo karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Atvykę ukrainiečiai mums išsprendė darbo jėgos trūkumą, nes jau dešimt metų kiekvienais metais trūksta žmonių. Šį pavasarį iš viso buvo krizė, nes stigo net dvidešimties darbuotojų. Ukrainiečiai mums šį trūkumą kompensavo“.
Abipusė pagalba
Anot J. Kuzminienės, ukrainiečiai ne tik padėjo sumažinti darbuotojų trūkumą, bet ir padidinti gamybos apimtis. Tiesa, darbuotojų ir šiuo metu galėtų priimti daugiau, nes nori dirbti dar didesniu pajėgumu.
„Mūsų įmonė reguliariai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes Lietuvos darbo rinkoje yra didelė spraga – tai pašalpų sistema. Kai kurie žmonės taip ištobulinę gyvenimą iš pašalpų, kad atlyginimas jų nemotyvuoja, bent jau mūsų krašte“, – apgailestauja įmonės direktorė. „Apie ukrainiečius visai kita kalba, nes jie atvažiuoja motyvuoti dirbti ir užsidirbti. Mums tai teikia daugialypę naudą. Visų pirma, užpildome tuščias darbo vietas ir galime pagaminti daugiau produkcijos. Antra, yra gera padėti žmonėms. Mūsų įmonėje visuomet buvo puoselėjamos labdaros ir socialinės pagalbos idėjos, todėl net nekilo klausimas ar padėsime pabėgėliams įsitvirtinti. Suteikėme prieglobstį ir pasiūlėme darbą, kad galėtų užsidirbti ir jaustis oriai turėdami savo pinigų. Pastebiu, kad ir anksčiau, ir dabar atvykę ukrainiečiai turi sveiką požiūrį į darbą – tai pragyvenimo šaltinis, galimybė susitaupyti ir grįžus į namus pradėti geresnį gyvenimą, atstatyti namus. Deja, jauni lietuviai neretai į darbą žiūri kaip į prievolę ar kančią“.
Pritaikė darbo aplinką
„Varėnos pienelio“ direktorė pasakoja, kad ukrainiečiai dirba kvalifikuotą darbą: vyrai – linijų operatoriais, moterys – pieno produktų gamintojomis prie konvejerio. Darbuotojai specialiai apmokomi ir praeina instruktažą, nes kiekviena darbo vieta pasižymi savita specifika.
„Atvykus ukrainiečiams, atsirado kalbos barjeras, todėl teko įvesti pokyčius, kad kiekviename ceche būtų bent vienas rusakalbis, kuris padėtų susikalbėti. Tai pat visus reikiamus dokumentus, instrukcijas ir kt. išvertėme į rusų kalbą. Kiek didesniu iššūkiu tapo atvykėlių apgyvendinimas. Varėnoje nevyksta naujos statybos, todėl išsinuomoti būstą beveik neįmanoma. Pasisekė nusipirkti keturių kambarių butą, vėliau susitarėme su viena kompanija, kad išnuomotų turimas patalpas ir jas pritaikėme, apstatėme baldais“, – kalba pašnekovė. „Laimė, ukrainiečiai kultūriškai labai nuo mūsų nesiskiria. Esame turėję karčios patirties su atvykėliais iš islamiškų šalių. Dėl religinių įsitikinimų jie neklausė aukštesnes pareigas užimančių moterų. Kadangi yra pietiečiai, įpratę mažiau judėti, mažai tedirbdavo. Be to, jie pratę prie kolektyvinio gyvenimo būdo: jei yra trise, tai vienas iš jų bus vadas ir du pavaldiniai. Reiškia, vienas iš trijų nedirbs. Kultūriniai skirtumai iš tiesų yra labai reikšmingi ir, galvojant apie darbuotojus iš užsienio, patarčiau į juos atsižvelgti“.
Darbas padeda integruotis
Kuzminienė džiaugiasi, kad su ukrainiečiais nekyla problemų dėl darbo – jie motyvuoti ir atsakingi, pasiryžę užsidirbti algą, o ne ją gauti. „Žmonės dirbo savo šalyje ir gyveno oriai, įsivaizduokite, kaip sunku pabėgus į svetimą šalį prašyti pagalbos. Suteikus galimybę užsidirbti, mes nuimame nuo pečių didelę naštą. Be to, įvairi parama ir vaiko pinigai gaunami ne taip greitai, kaip norėtųsi, o dalis moterų atvyko taip, kaip stovi, neturėdamos net būtiniausių daiktų. Tarp kolektyvo pasiskirstėme, kas kuriai moteriai padės ir apipirkome. Pradžioje, kol vaikai dar nebuvo priimti į darželius ir mokyklas, sudarėme sąlygas, kad vienos moterys dirbtų, o kitos prižiūrėtų vaikus – kaip šeimoje. Iš tiesų mūsų kolektyvas yra kaip didelė šeima. Daug dėmesio skiriame ir psichologinei ukrainiečių savijautai. Jei kuri moteris ilgiau negauna žinių iš priešakinėse fronto linijose esančio vyro ar kito artimojo, stengiamės ją palaikyti, padrąsinti, suteikti optimizmo“, – pasakoja įmonės direktorė. „Atsitraukimu nuo negatyvių minčių tampa ir darbas. Jis taip pat padeda integruotis į visuomenę, išmokti kalbos, užsidirbti pinigų, gauti sveikatos draudimą. Tai reikšmingas žingsnis kuriant geresnį gyvenimą arba pradedant jį iš naujo.“
