Tvarūs sprendimai negali atsipirkti per kelerius metus
„Birštono mineralinių vandenų ir Ko“ vadovė Aistė Miliūtė - Pranckuvienė pasakoja, kad įmonėje gamybos procesai organizuojami remiantis aplinkosaugai draugiška „Reduce, Reuse, Recycle“ politika, kuri vis plačiau taikoma daugelyje šalių. Anot pašnekovės, kuo daugiau gamintojų prieš paleisdami į rinką naujus produktus pagalvos apie pakuotes, tuo mažiau šiukšlių bus išmetama į aplinką.
„Visose „Birštono mineraliniai vandenys“ pirminėse ir antrinėse pakuotėse stengiamės kaip įmanoma sumažinti naudojamų žaliavų kiekį. Buteliuose plastiko pavyko sumažinti 20 proc. – gaminame plonesnius. Tiesa, to paties rezultato negalime pasiekti su 2 l talpos buteliais, nes jie paprasčiausiai nelaikys: butelis bus per minkštas ir vos atsukus kamštelį sulinks ar susispaus rankoje, dalis vandens išbėgs. Tokiu atveju švaistytume gamtos išteklius – natūralų mineralinį vandenį“, – kalba A. Miliūtė - Pranckuvienė. „Keičiame ir antrines, 6 bei 12 butelių pakuotes. Vietoj butelius apvyniojančios plastikinės plėveles naudojame juosteles. Pasirinkę šį sprendimą, antrinėse pakuotėse sunaudojame net 90 proc. mažiau plastiko, lyginant su tradicine pakuote. Visgi, pastebėjome, kad vartotojui šios tvaresnės pakuotės nėra labai patogios, nes paėmus pakuotę, juostelė įsirėžia į delną. Toliau vystome šią technologiją ir ateityje planuojame plastikines juosteles pakeisti į popierines. Viliamės rasti sprendimą, kad būtų gerai ir žmogui, ir gamtai.“
Aplinkai draugiškos pakuotės
Ilgametę patirtį turinti „Birštono mineralinių vandenų ir Ko“ vadovė pasakoja, kad plastikiniai buteliai yra palankiausia pakuotė išgaunant ir vartotojams pateikiant mineralinį vandenį. „Daug svarstėme koks būdas išpilstyti mineralinį vandenį būtų ekologiškiausias, tačiau geresnio sprendimo už plastiką neradome. Daugeliui kalbant apie tvarumą patrauklūs atrodo stikliniai buteliai, tačiau stiklas yra gerokai sunkesnis už plastiką, todėl transportavimas reikalauja daugiau kaštų, į aplinką išmetama daugiau kenksmingo anglies dvideginio. Be to, stiklo perdirbimas yra technologiškai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis daugiau energijos sąnaudų: stiklas lydosi 1000 laipsnių temperatūroje, o plastikui pakanka 100 laipsnių. Tai pat įvertinus vienkartinių gėrimų pakuočių užstato (depozito) sistemą, kuri Lietuvoje įgyvendinama itin sėkmingai (surenkama ir priduodama iki 99 proc. taros), galima prieiti išvadą, kad plastikiniai buteliai yra ekologiška pakuotė. Tiesa, pasitelkę naujausią technologiją, gaminame ir 50 proc. lengvesnius stiklinius butelius, kurie atlaiko išorines jėgas (įskaitant slėgį ir mechaninius pažeidimus) geriau nei įprasti buteliai. Kol kas rinkoje analogų mūsų stikliniams buteliams nėra“, – pabrėžia pašnekovė.
I.Miliūtė - Pranckuvienė priduria, kad jau kelerius metus įmonė sėkmingai naudojasi elektronine sutarčių sistema, kuri patogi visiems ir sumažinanti popierinių atliekų kiekį.
Kainuoja brangiau
Pašnekovė neslepia, kad tvaresnių pakuočių gaminimas kainuoja brangiai. Anot jos, žaliavų sumažinimas butelių gamyboje ilgainiui atsiperka, bet antrinės pakuotės inovacija brangesnė visomis prasmėmis ir nežinia kada atsipirks. „Brangi yra pati technologija ir jos kol kas negalime pritaikyti masinei gamybai, nes klientai ir vartotojai sunkiai priima šią inovaciją. Nepaisant to, neketiname nustoti ieškoti tvarių sprendimų. Laikomės požiūrio, kad aplinkai draugiškos pakuotės yra mūsų ateitis. Siekis sumažinti žaliavų naudojimą, optimizuoti gamybos kaštus, nepabloginat vartotojo patirties, turėtų būti visų gamintojų tikslas. Šioje vietoje turėtume negalvoti apie atsiperkamumą“, – mano „Birštono mineralinių vandenų ir Ko“ direktorė. „Kai prieš dešimt metų pradėjome naudoti saulės energiją, ji taip pat nekainavo pigiai, galbūt ji atsipirks tik dabartinėmis kainomis. Tvarūs sprendimai yra ilgalaikė investicija, į kurią turime žiūrėti ne iš kelerių metų perspektyvos, bet 10, 50 ar net 100 metų į priekį. Jei dabar žengsime žingsnį tvarumo link, vėliau bus lengviau sugalvoti dar geresnius būdus, kaip sumažinti taršą.“
Turime rūšiuoti
I.Miliūtė - Pranckuvienė atkreipia dėmesį, kad įmonėje taikomas perdirbtų žaliavų panaudojimas – iš senų butelių gaminami nauji. „Antrinei pakuotei naudojame perdirbtą plėvelę. Šešis butelius juosiančios juostelės yra gaminamos iš 100 proc. perdirbto plastiko, nes nėra sąlyčio su produktu. Kuo daugiau plastiko perdirbame, tuo mažiau jo patenka į aplinką ir virsta šiukšlėmis. Raginčiau visus labai atidžiai rūšiuoti pakuotes ir mesti jas į atitinkamus konteinerius, kad galima būtų perdirbti. Mitas, kad visos šiukšlės galiausiai atsiduria viename sąvartyne: atliekos, kurias galima perdirbti, iš tiesų yra perdirbamos. Jei bent atskirsime pakuotes nuo buitinių atliekų, jau darysime gerą darbą aplinkai. Tačiau kuo kruopščiau rūšiuosime, tuo daugiau turėsime perdirbtos žaliavos – daugiau jos nugyvens antrą gyvenimą ir mažiau bus teršiama aplinka“, – pabrėžia pašnekovė.
„Birštono mineralinių vandenų ir Ko“ vadovė ragina gamintojus skirti daugiau dėmesio pakuotėms. „Mūsų pakuotės yra perdirbamos 100 proc. Niekada nenaudojame kombinuotų pakuočių, pavyzdžiui, popierinių, dengtų plastiku, kad sulaikytų skysčius. Ne veltui siekiama uždrausti gėrimams skirtus vienkartinius puodelius, nes jie netinkami perdirbti – sudaryti iš 5 proc. plastiko ir 95 proc. popieriaus. Kasmet vien Lietuvoje jų sunaudojama 40 mln. (Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros duomenimis). Tokios pakuotės pasmerktos dūlėti sąvartynuose šimtus metų, todėl labai raginčiau gamintojus ir vartotojus atsakingai rinktis pakuotes. Jos turi būti perdirbamos“, – sako pašnekovė.
Šis straipsnis parengtas pagal projektą “Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” Nr. 08.5.1-ESFA-V423-02-0001, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
