Tvarumo pamokos verslui
Ievos Redikaitės vadovaujamos įmonės „Baltic Recycling Group“ pagrindinė veikla yra aplinkosaugos konsultacijos, mokymai bei auditai. Profesionalų komanda padeda kitoms įmonėms įgyvendinti reikalavimus bei užduotis aplinkosaugos srityje. I. Redikaitė atskleidžia, kad vis daugiau verslų ir vartotojų atsigręžia į tvarius sprendimus.
„Viena iš mūsų užduočių yra užtikrinti, kad gamintojai bei importuotojai teisingai vestų pakuočių, elektronikos, baterijų bei kitų apmokestinamųjų gaminių apskaitą. Siekiame užtikrinti teisingą taršos mokesčio mokėjimą, kurio dėka gerinama atliekų išvežimo, rūšiavimo ir tvarkymo sistema, organizuojamas visuomenės švietimas aplinkosaugos tema. Žinoma, būdami atsakingi, pirmiausia pradedame nuo savo įmonės, kur taip pat įgyvendiname tvarius sprendimus. Prieš septynerius metus išleidome popieriaus rūšiavimui skirtas šiukšliadėžes su savo logotipu ir specialiu apipavidalinimu. Jas naudojame ne tik įmonės viduje, bet ir aprūpiname savo klientus, kad biuruose galėtų patogiai ir tvarkingai rūšiuoti. Tiesa, noriu pabrėžti, kad vien tik turėti tinkamas šiukšliadėžes ir raginti darbuotojus rūšiuoti atliekas nepakanka, būtina edukacija, kodėl tai svarbu“, – sako pašnekovė.
Amerikos aplinkos apsaugos departamento duomenimis, rūšiavimas sumažina net 10 skirtingų orą teršiančių veiksnių bei 8 veiksnius, teršiančius vandenį. Kiekviena tona perdirbto popieriaus sutaupo šiek tiek daugiau nei 26497 l vandens bei išsaugo 17 medžių.
Kuo mažiau šiukšlių
Siekiant bent šiek tiek prisidėti prie gamtos saugojimo „Baltic Recycling Group“ įmonėje pradėtas įgyvendinti projektas „Biuras be šiukšliadėžių“. „Prie darbuotojų darbastalių neliko šiukšliadėžių, todėl prireikus išmesti atliekas, turime atsistoti nuo stalo ir jas nunešti į virtuvėlę, ten išrūšiuoti ir išmesti į atitinkamas rūšiavimo šiukšliadėžes. Tai skatina ne tik rūšiavimą, bet ir darbuotojo judėjimą darbo metu. Kol kas esame bandymų etape, tačiau viliuosi, kad ši tvari idėja netruks prigyti“, – kalba I. Redikaitė. „Savo įmonėje taip pat visiškai atsisakėme vizitinių kortelių, kalėdinių sveikinimų, įvairių atvirukų, reklaminių bukletų ir kitų popieriaus gaminių. Stengiamės patys ir skatiname klientus sutartis saugoti elektroniniu formatu, jų nespausdinti – sandoriams sudaryti pakanka elektroninio dokumento su elektroniniu parašu. Viliamės, kad visos įmonės savo administracinę veiklą ilgainiui perkels į elektroninę erdvę ir išvengsime perteklinių popieriaus atliekų, tačiau tam būtinas nuoseklus švietimas aplinkosaugos temomis. Norėdami pagerinti savo darbuotojų sąmoningumą, įmonėje nuolat organizuojame vidinius mokymus tvarumo, žiedinės ekonomikos tema, kviečiame šių sričių lektorius skaityti paskaitas apie aplinkosaugą, mokome atskirti, kas yra tikrasis tvarumas, o kas tik prestižo reikalas.“
Informacijos nebus per daug
I.Redikaitė įsitikinusi, kad informavimas aplinkosaugos temomis turi būti nesibaigiantis procesas. „Informacijos poreikį rodo ir tai, kad iš klientų sulaukiame vis daugiau klausimų apie tvarumą. Jei įmonė gamina kokį nors produktą, nori žinoti, ne tik kaip pasirinkti jam tinkamą tvarią pakuotę, bet išsiaiškinti to gaminio priešistorę: kaip ir kur buvo pagamintos reikalingos priemonės ar detalės, kaip jos atkeliavo ir kur iškeliavo, kas gaminį užbaigė ir pardavė. Trumpiau tariant, domina visas gaminio ciklas, o ne tik ta dalis, už kurią atsakinga pati įmonė“, – pasakoja pašnekovė. „Įmonės taip pat kelia klausimus, kaip tinkamai tvarkyti atliekas, kas perdirbama, o kas virsta atliekomis, netinkamomis perdirbti. Kuo daugiau klausimų kyla, tuo daugiau aplinkai draugiškų sprendimų galime rasti ir juos įgyvendinti.“
Remia Europos sąjunga
„Baltic Recycling Group“ direktorė atskleidžia, kad nuolat vyksta monitoringai, kuriuose dalyvaujančios įmonės ieško būdų, kaip gamybos procesą padaryti draugiškesnį aplinkai. „Diskutuojant, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, randama vis daugiau galimybių. Pavyzdžiui, įmonės gali pasinaudoti ES finansavimu ir įdiegti gamybos procese mažiau aplinką teršiančius įrenginius“, – žiniomis dalinasi pašnekovė.
Paklausta, ar ateities verslas yra tvarus verslas, I. Redikaitė sako tuo neabejojanti. „Vartotojai darosi vis sąmoningesni. Paprastas pavyzdys – plastikiniai maišeliai, kurių žmonės prekybos centruose vis dažniau atsisako. Manau, su laiku visuomenės sąmoningumas vis didės, apims daugiau gyvenimo sričių, todėl įmonėms poreikis būti draugiškomis aplinkai tik augs“, – įsitikinusi „Baltic Recycling Group“ vadovė.
Šis straipsnis parengtas pagal projektą “Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” Nr. 08.5.1-ESFA-V423-02-0001, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
