fbpx

Prisijungti

Naujienos

Tada buvo vienas tikslas

1990 metų kovo 11-ąją pasirašius Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, iš esmės keitėsi šalies gyvenimas. Permainų neišvengė ir Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai, 1991 m. tapę regioniniais (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio).

Apie tai, ką prieš tris dešimtmečius patyrė verslas, kaip per tą laiką keitėsi verslo bendruomenė ir kokia ji yra dabar, pasakoja Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, administracija ir darbuotojai.

Padėka ir pagarba

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius Kovo 11-ąją vadina viena svarbiausių datų ne tik Lietuvai, Lietuvos verslui, bet ir asmeniškai kiekvienam šalies gyventojui.

„Mes labai džiaugėmės ta diena, dar nesuprasdami, kiek mums leido. Minėdamas atkurtos Lietuvos valstybės 30-metį pirmiausia noriu padėkoti ir išreikšti gilią pagarbą visiems, kurie tuo metu buvo išmintingesni, gudresni, ryžtingesni už galingą Sovietų Sąjungos struktūrą. Lietuvos signatarai ją pergudravo, numatė tiksliau ir taikliau, ką reikia daryti ir kokius sprendimus priimti, kad šiandien Lietuva būtų laisva ir nepriklausoma. Tai mums suteikė Kovo 11-oji“, – sako S. Leonavičius.

Ilgametis Rūmų sistemos darbas

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ir 1996 m. įkurtos bendrovės „Traidenis“ vadovas prisimena, kad po 1990 metų kovo 11-osios įvykių dar kelerius metus lietuviško verslo situacija buvo tarsi Laukiniuose Vakaruose: „To meto verslininkų juk niekas neruošė – nebuvo nei universitetų, nei kitų ugdymo įstaigų, kuriose, be marksistinės ekonomikos, būtų galima studijuoti tikruosius mokslus. Tačiau bandėme, žaidėme pagal tam tikras taisykles, kurias sukūrė užgimstanti valstybė, tam tikros institucijos. Išliko tik stipriausieji. Juk buvo visko: banditizmas, reketas, labai daug tuomečių verslo žmonių nuėjo Anapilin. O teisinės, reguliuojančios struktūros tik kūrėsi“.

Pasak S. Leonavičiaus, pamažu visuomenė ir verslas mokėsi, artėjo prie vakarietiškų principų, atsirado tarptautinės patirties.

Sigitas Leonavičius

 

„Esu įsitikinęs, kad čia didžiulį vaidmenį suvaidino Prekybos, pramonės ir amatų rūmų sistema, kuriai pamatus padėjo Vokietijos rūmai. Jie kartu su tuomečiais darbuotojais, Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos Vyriausybės parama ir palaikymu paruošė įstatyminę bazę.

Pagal vokiečių pavyzdį atkurti Rūmai padėjo Lietuvos verslui tarptautiniuose ryšiuose, mes mokėmės mąstyti ir kurti ryšius vakarietiškai, taip vadavomės iš sovietinio mentaliteto ir darbo stiliaus, kuris dar šiandien yra gajus Rytų šalyse. Taip Rūmų ir valstybės padedami priėjome prie civilizuotos verslo kultūros, ekonominių santykių, pagarbos, žodžio, įstatymų laikymosi.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki 2004 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, Rūmai ir pats verslas puikiai atliko savo funkcijas, kad mes šiandien turėtume ir augančią ekonomiką, ir didelį eksportą. Tai – ilgametis Rūmų sistemos darbas“, – įsitikinęs Vilniaus Rūmų prezidentas S. Leonavičius.

Rūmai tapo ryšiu su pasauliu

1990 m. sausio 30 d. į Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinių ryšių skyrių atėjusi dirbti konsultantė Rita Bacevičienė prisimena, kokiomis sąlygomis tuo metu teko dirbti. Atkūrus Nepriklausomybę su užsienio valstybėmis susisiekti buvo tikrai sudėtinga, o galimybių – mažai.

„Rūmuose stovėjo beveik spintos dydžio aparatas – teleksas, kurio niekas negalėjo nei kontroliuoti, nei blokuoti. Tiesiog jame surinkdavome tekstą ir siųsdavome. Žinias gaudavome kaip spausdintą tekstą, kaip dabar tekstą spausdina spausdintuvas, – sako p. Rita. – Teleksu perduodavome nemokamai žinias užsienio verslo įmonėms, jos – mūsų įmonėms. Net ir pasibaigus ekonominei ir energetinei blokadai, dar daugelį metų Rūmai naudojosi šiuo aparatu“.

Darėme viską, ko tuo metu reikėjo

Pasak R. Bacevičienės, Nepriklausomybės pradžioje Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai darė viską, ko tuo metu reikėjo: „Įmonėms padėjome susisiekti su užsienio partneriais. Bendradarbiavome su ministerijomis, kurios perėjo į naują etapą, kiekvienoje buvo žmonių, kurie žinojo situaciją ir padėjo Rūmams bendradarbiauti su partneriais. Tuo metu Užsienio reikalų ministerija, ambasados tik kūrėsi. Gal dabar juokinga, bet kartu mokėmės protokolo dalykų, net rengėme mokymus prie paserviruotų padengtų stalų. Kita vertus, atkūrus Nepriklausomybę mažai kas žinojo, kas ta rinkos ekonomika. Mokymų reikėjo visiems, tad juos visiems – verslui, valstybės atstovams, žurnalistams, partijoms ir kt. – organizavome ir čia, ir užsienyje. Važiavome, kaip dabar madinga sakyti, pasisemti gerosios patirties į užsienį. Bet tikrąja to žodžio prasme sėmėmės jos, nes mes buvome ištroškę žinių, nežinojome daugelio dalykų. Nors ir kaip dabar keistai atrodytų, tuo metu iš Vokietijos Lietuvos įstaigoms, Rūmams vežiau net kanceliarijos prekes: skaičiuotuvus, pieštukus ir kt. Juk pas mus nieko nebuvo. Taigi iš tiesų Rūmai darė viską, ko tuo metu reikėjo verslui ir valstybei“.

Rūmai saugojo verslą nuo sukčių

Iš naujo atsikuriant Lietuvos valstybei, suprantama, verslui buvo sudėtinga: mažai patirties, viskas, kas buvo iš užsienio, atrodė vertinga, teisinga ir sąžininga.

„Tuo netruko pasinaudoti užsienio valstybių sukčiai, kurie matė, jog mūsų žmonės, pagauti nepriklausomybės dvasios, yra tarsi su rožiniais akiniais, neturintys verslo patirties. Prasidėjus privatizacijai, žinoma, kai kurios įmonės nukentėjo, bet Rūmai padėjo ne vienai narei išvengti nesąžiningų verslininkų, kurie tikėjosi lengvai pasipelnyti, t. y. vos ne už vieną Vokietijos markę nusipirkti neva bankrutuojančią, nors išties sėkmingai veikiančią įmonę. Būdavo, dirbdavome ir per naktis, bet atidžiai tikrinome užsienio įmones, kurios norėjo mūsų įmones nesąžiningai privatizuoti“, – tuomečio verslo subtilybes prisimena p. Rita.

Per Rūmus – į užsienio rinkas

Viena iš pirmųjų Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių buvo akcinė bendrovė „Lelija“.

„Įmonė seniai pradėjusi veiklą, taigi ji aktyviai dalyvavo įvairiuose Rūmų organizuotuose susitikimuose, išvykose į kitas sovietines respublikas bei užsienį, parodose dar iki 1990-ųjų. Juk reikėjo tiekėjų, pardavėjų ir kitų verslo partnerių, – pasakoja bendrovės generalinė direktorė Genė Zaveckienė. – Atkūrus Nepriklausomybę, kaip ir visa pramonė, taip ir mūsų įmonė, galima sakyti, sėdo, nes užsidarė Sovietų Sąjungos rinkos, reikėjo ieškoti naujų rinkų, taip pat ir išgyvenimo šaltinių. Gerai tai, kad apie 1988–1989 m. „Lelijoje“ buvo didžiulė techninė rekonstrukcija, po kurios tiekėme produkciją ne tik į Sovietų Sąjungos respublikas, bet ir užsienį. Štai, pavyzdžiui, į Šveicariją – vyriškus marškinius, Prancūziją – kostiumus“.

Atsiskaitydavo įvairiais gaminiais

Prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą, XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, padvelkus perestoikos vėjams, daugelis lietuvių įsitraukė į namudinius verslus, pradėjo steigtis kooperatyvai. Nors Irmai Spudienei, UAB „DSP Plius“ įkūrėjai ir vadovei, 1988 m. tebuvo dešimt metų, ji su sese jau sukosi giminės versle: tėvų namo rūsyje buvo įrengtas plastiko maišelių ir žvakių, kuriuos tiekdavo į Rusiją, gamybos cechas. „Atkrovimo“ dienomis iki 6 val. ryto pasidarbavusi, p. Irma aštuntą jau eidavo į mokyklą. Kaip dabar ji sako, tėvai jau nuo vaikystės įskiepijo dukterų verslumą, skatino savarankiškumą, tad nieko keista, jog su sese nuo paauglystės svajojo apie nuosavus verslus. Iš pradžių jų tikslas buvo restoranas, bet galiausiai kiekviena pasuko savo verslo keliais.

Situacija po 1990-ųjų verslui tikrai buvo nepavydėtina. „Lelijos“ generalinė direktorė G. Zaveckienė prisimena: „Tikrai buvo labai sunkūs laikai. Sovietinės rinkos užsidarė, gerai, kad mūsų produkcija jau buvo užsirekomendavusi užsienyje. Tačiau to nepakako. Rusijos, Kazachstano pirkėjai laukė mūsų prekių, tačiau Lietuvos bankai nebepriėmė rusiškų rublių, grąžindavo atgal siuntėjui. Atsiskaitydavo įvairiais gaminiais, pavyzdžiui, Toljačio automobilių gamykla siuntė kažkokias detales, kurias mes parduodavome Lietuvoje, juk tuo metu mums visko trūko. Iš kitų pirkėjų gaudavome akumuliatorių, konteinerių, techninių mazgų, kitų prekių. Vienu metu net už Lietuvai tiekiamas Rusijos dujas atsiskaitėme drabužiais“.

Taigi nors buvo sunku, verslas pamažu tiesėsi, rado įvairiausių išeičių. „Žinoma, liko ankstesni kontaktai, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose radome naujų. Rūmai buvo labai aktyvūs, ir vadovai, ir darbuotojai labai mums padėjo, nuoširdžiai bendravome, visi Lietuvos gamintojai vykome į parodas, susitikimus, mokymus. Ir dabar Rūmai daug siūlo, gražiai, dalykiškai ir kultūringai su savo nariais bendrauja, bendradarbiavimas tęsiasi. Svarbu, kad niekada Rūmai į savo narius nežiūrėjo pasyviai. Tačiau kaip ir visame pasaulyje, gal mažiau bendraujame gyvai, labiau pasikliaujame technologijomis. Bet juk toks šiuolaikinis gyvenimas!“

Nepriklausomybės priešaušryje prabudo lietuvių verslumas

Irma Spudienė

„Net ir mokydamasi dirbau įvairiausius darbus: padavėjos, pardavėjos, projektų vadovės ir kt. Ką bedirbau, man sekėsi, nes buvau gera darbuotoja. Tačiau bėda, jog tuo metu visur mokėjo vadinamaisiais juodais pinigais. Kaupėsi, kaupėsi, kol pratrūko kantrybė – su vyru supratome, jog nenorime to. Mes sąžiningai dirbame, tad tikimės saugumo, garantijų, skaidrumo. Taigi prieš 13 metų metėme darbus ir nusprendėme įkurti kitokią įmonę, kurioje viskas būtų legalu. Vyras verslo pradžiai uždirbo užsienyje, užstatėme savo butą bankams. Iki šiol neturime jokių investuotojų, dirbame daug, bet džiaugiamės tuo, ką sukūrėme. Labai myliu ir vertinu savo kolektyvą, lojalius klientus, ypač pirmuosius – ukmergiškius, taip pat kraštiečius biržiečius. Mes ne tik parduodame darbo saugos priemones, bet ir imamės švietėjiškos veiklos, neturinčios analogų visoje Lietuvoje“, – pasiekimais versle džiaugiasi I. Spudienė.

Bendrovė „DSP Plius“ jau 8-erius metus vienintelė kviečia nemokamai tobulintis visos dienos interaktyviuose seminaruose įvairiausiuose Lietuvos miestuose. Kasmet muša asmeninius rekordus, štai, pavyzdžiui, 2019 metais į Vilniuje vykusį renginį susirinko daugiau kaip 300 įmonių atstovų.

„Tai rodo, kad darome kažką ne tik teisinga, bet kartu ir įdomaus žmonėms, darbuotojams, darbdaviams. Keičiame žmonių mąstymą ir požiūrį dėl saugumo ir tvarumo darbe, tuo ir esame kitokie. Žmogus mums – svarbiausias. Ne veltui mūsų misija – rūpintis, kad žmonės dėvėtų darbo saugos priemones TINKAMAI! Galiausiai net ir grožio bei modernumo į šią sritį atnešėme“, – įsitikinusi verslininkė.

 

Rūmų nariai – geriausi ambasadoriai

Prieš 5–7 metus Lietuvoje sparčiai ėmė kurtis įvairūs verslo klubai. UAB „DSP Plius“ vadovė sako, kad bandė ne vieno veikloje dalyvauti, tačiau jautė, kad jie – ne jai.

„Neslėpsiu, ne vienerius metus vis paskaitinėdavau Rūmų interneto puslapį, gaudavau pranešimus apie mokymus, naujienas, lyg ir norėjau prisijungti prie Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, bet... jų veikla šiek tiek senamadiška atrodė, naujo biuro įrengimas, namo statybos, kūdikis, vis atidėliodavo prisijungimo laikotarpį. Prieš porą metų pajutau, kaip pasikeitė vieša Rūmų komunikacija, renginiai, veikla tapo patraukli, o gal ir pati subrendau narystei. Ir tuo labai džiaugiuosi. Esu aktyvi Rūmų narė, daug kur dalyvaujanti, ypač patinka kontaktų sesijos, dar noriu išbandyti verslo misijas. Džiaugiuosi skaidria Rūmų veikla, nuoširdžiais ir padedančiais žmonėmis, todėl apie tai garsiai kalbu ir rašau socialiniuose tinkluose. Tiek garsiai, kad ne vienas, net užsienio partneriai, klausia, ar aš esu Rūmų darbuotoja, – juokiasi I. Spudienė. – Kita vertus, tai patraukia žmones ir mano pavyzdys paskatina juos prisijungti prie Rūmų. Beje, ši narystė atvedė ir į Vilniaus verslo moterų tinklą, veikiantį prie Rūmų. Be galo džiaugiuosi šia veikla, vertinu moterų pasitikėjimą, juk jos mane išrinko Tarybos viceprezidente. Reziumuodama galiu pasakyti, jog atiduodu savo širdį tiek Rūmams, tiek moterų tinklui. Ir tikiuosi, jog ši narystė bus ilga“.

Organizacijos dabartis: eksportas, projektinė veikla, aktyvi komunikacija ir kitos galimybės

Šiuo metu Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra vienintelė skirtingas verslo šakas vienijanti organizacija, kuri veikia pagal atskirą įstatymą, teikia paslaugas verslui ir vykdo valstybės deleguotas funkcijas. Šiuo metu regioniniuose Vilniaus rūmuose ir jų filialuose Alytuje bei Ukmergėje yra apie 570 narių. Nuo pat veiklos pradžios tai – rekordinis narių skaičius.

„Tokią organizacijos plėtrą lėmė daugelis veiksnių. Pastaraisiais metais daug dėmesio skyrėme tarptautinei veiklai ir Lietuvos įmonių eksporto skatinimui, kaip ir numato Rūmų įstatymas. Rūmuose kasmet apsilanko užsienio šalių verslininkų, diplomatų, tarptautinių organizacijų delegacijos. Vykdydami projektus nariai turi galimybę išvykti į verslo misijas JAV, Japonijoje, Kanadoje, Ukrainoje ir kitose valstybėse. Rūmų specialistai padeda įmonėms pasiruošti tarptautinėms parodoms ar verslo kontaktų mugėms“, – pasakoja Vilniaus rūmų generalinis direktorius dr. Almantas Danilevičius.

Almantas Danilevičius

 

Šiuo metu Vilniaus rūmų nariai gali dalyvauti „Jungtinio eksporto“, „Gamybos technologijų gilinimo kompetencijų“, „Enterprise Europe Network“, „We are Baltic klasterio eksporto plėtra“ ir kituose projektų veikloje. Vien 2019 metais projektuose dalyvavo 365 įmonės, iš kurių 130 buvo Rūmų narės. Bendra projektų vertė siekė 2,8 mln. Eur.

Pasak A. Danilevičiaus, 2019-ieji buvo ir Rūmų komunikacijos pokyčių metai. Rūmai ne tik aktyviai bendrauja su nariais, skelbia daug verslui naudingos informacijos (iškalbingi skaičiai: su ja susipažino ketvirtadalis Lietuvoje gyvenančių žmonių (700 tūkst.), įgyvendina programą „Nariai nariams“, bet ir tapo verslo atstovu žiniasklaidoje.

„Dabartinių Rūmų kasdienybė yra ir plati nacionalinė veikla – įvairūs renginiai, konsultacijos ir verslo mokymai, klubai, konkursai, atstovavimas regionų plėtros tarybose ir centrinėse institucijose, sertifikatų išdavimas ir atestavimas. Ir tai – toli gražu nėra baigtinis verslo atstovavimo paslaugų sąrašas. Kartu su valstybe išaugę Rūmai, tikiu, ir toliau tik plėsis ir kiekybine, ir kokybine prasmėmis. Kito kelio nėra“, – įsitikinęs Vilniaus Rūmų generalinis direktorius dr. A. Danilevičius.

 

Hanzos parlamento sveikinimas Kovo 11-osios proga

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis

 

Sveiki!

Smagu, kad domitės galimybe bendradarbiauti su užsienio partneriais. Šiuo metu funkcionalumas yra diegiamas ir artimiausiu metu bus aktyvuotas.