Socialinė atsakomybė – abipusiai mainai
Organizacijos „Raudonasis kryžius“ duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau ne 50 tūkst. ukrainiečių. Gavus laikinąjį prieglobstį, pagrindiniu klausimu liko pragyvenimas. Į pagalbą pabėgėliams atskubėjo atsakingi verslai, vienas iš jų – liofilizuotų uogų, prieskonių ir daržovių gamintojas „Supergarden“.
Įmonės įkūrėja ir vadovė Laura Kaziukonienė pasakoja, kad sprendimas padėti ukrainiečiams buvo savaime suprantamas. „Mūsų įmonė turėjo padalinį Ukrainoje. Prasidėjus karui, pakvietėme Ukrainoje dirbusius žmones atvykti į Lietuvą. Atvažiavo tik viena vadybininkė su dukra ir gruodžio 1 d. jos sugrįžo atgal į Ukrainą, kur buvo likęs vyras. Į „Supergarden“ gamyklą priėmėme dar kelis ukrainiečius, su kuriais iki tol neturėjome nei darbinių, nei asmeninių santykių. Atvykę iš Ukrainos, jie įsikūrė Panevėžyje ir ieškojo darbo. Nors pagal turimą specialybę pakuotojo darbas netiko, skyrėme laiko jiems apmokyti. Kai kurie padirbo laikinai, o viena moteris žada Lietuvoje įleisti šaknis ir toliau dirbti „Supergarden“. Jos vaikas lanko vieną Panevėžio mokyklų, o ji išlaiko šeimą, – pasakoja pašnekovė. – Kalbant apie kitataučius, šiuo metu mūsų įmonėje praktiką atlieka studentė iš Graikijos, pas mus atvykusi per tarptautinę studentų mainų programą „Erasmus“.“
Įveikti kalbos barjerą
Didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių gali bendrauti tik gimtąja arba rusų kalbomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei 90 proc. lietuvių moka bent vieną užsienio kalbą, tačiau ne visi tą pačią. Susikalbėti rusiškai be problemų gali tik vyresnioji karta, o gimusieji po 1986 m. puikiai įvaldę anglų, prancūzų, vokiečių ir kitas kalbas. Visgi, „Supergarden“ vadovė pastebi, kad, įdėjus pastangų, susikalbėti galima.
„Iš Ukrainos atvykusi vadybininkė Lietuvoje – dirbo eksporto vadybininke su rusakalbėmis rinkomis. Pardavimų skyriuje daugiausia dirba jaunesni žmonės, kurie nekalba rusų kalba, tačiau pati ukrainietė per metus laiko jau buvo išmokusi nemažai lietuviškų žodžių – tiesiogiai su jos pareigomis susijusių terminų, produktų pavadinimų ir kt. Kas nemokėjo rusiškai, bendravo padedami „google translate“ platformos, o tiesioginis pardavimų vadovas, kuris lig šiol nebuvo gerai įvaldęs rusų kalbos, turėjo pasitobulinti, nes ukrainietė visai nekalbėjo angliškai.
Paprastesnė situacija buvo gamybos sektoriuje, nes ten daugiau vyresnių žmonių, kurie moka rusų kalbą“, – atskleidžia L. Kaziukonienė.
Gebėjimas prisitaikyti – kritinis
„Supergarden“ gamina liofilizuotas uogas, prieskonius ir daržoves. Liofilizacija iki šiol yra pati efektyviausia maisto konservavimo technologija, kai įvairūs maisto produktai džiovinami šaltyje. Tokiu būdu apdorojant daržoves, uogas, vaisius ir kitus maisto produktus, išsaugoma iki 98 proc. maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Inovatyvios įmonės vadovė pabrėžia, kad platus akiratis ir gebėjimas prisitaikyti verslui yra kritinis.
„Ypač pastaruoju metu, kai tenka gyventi laikais, kai viskas nuolat keičiasi – pandemija, karas. Manau, kad kitataučių įdarbinimas šuo požiūriu yra labai naudingas, nes praplečia mąstymą. Pavyzdžiui, moko, kad rusų kalba gali būti traktuojama ne kaip agresoriaus, bet dar viena užsienio kalba, kurią išmokęs ant pečių nenešiosi, – sako pašnekovė. – Taip pat darbas su ukrainiečiais skatina empatiją. Viena yra matyti karo pabėgėlius televizoriaus ekrane ir visai kas kita matyti tą žmogų gyvai kasdien, pastebėti, kaip jis susigraudina gavęs žinutes iš artimųjų, kurie liko Ukrainoje. Tai moko jautriau suvokti aplinką ir tuo pačiu pajusti, kaip svarbu yra greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių.“
Socialinė atsakomybė – ne tik labdara
L. Kaziukonienė pasakoja, kad „Supergarden“ puoselėja ilgametę draugystę su Panevėžio „Šviesos“ dienos centru, kuriame lavinami Dauno sindromą ir kitus intelekto spektro sutrikimus turintys vaikai bei jaunimas. „Jie mums padeda lankstydami smulkias popierines pakuotes. Tai didelio kruopštumo reikalaujantis užsiėmimas, kuris lavina smulkiąją motoriką. Drauge su spaustuve „Aurika“ visoje Lietuvoje buvome paskelbę konkursą, kuriame dalyvavę vaikai piešė pakuotes mūsų produktams. Visos lėšos, gautos už su šiomis etiketėmis parduotus produktus, bus skirtos minėtam dienos centrui. Žinoma, kaip ir kasmet per Kalėdas dienos centro lankytojams įteiksime dovanų“, – sako verslininkė.
„Supergarden“ vadovė atkreipia dėmesį, kad socialinė atsakomybė tai nėra fragmentiška labdara, kurią skatina noras pasirodyti gerais. „Mano požiūriu, socialinė atsakomybė yra abipusiai mainai. Mes vaikams padedame duodami veiklos, skirdami finansinę paramą, o vaikai mums teikia realią pagalbą lankstydami pakuotes. Taip pat ir su ukrainiečiais: mes jiems suteikėme visokeriopą moralinę ir materialinę pagalbą, o jie atsilygina nuoširdžiai ir kokybiškai dirbdami. Taigi, mes ne tik duodame, bet ir gauname atgal. Taip socialinė atsakomybė tampa labai gerai veikiančiu mechanizmu, kuris kuria ilgalaikius, o ne fragmentiškus santykius“, – pastebi L. Kaziukonienė.
Šis straipsnis parengtas pagal projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” Nr. 08.5.1-ESFA-V423-02-0001, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
