fbpx

Prisijungti

Naujienos

Rūmų nariai pataria: advokato Arvydo Ražausko patarimai, kaip išlikti verslui

 Pastaruoju metu visą pasaulį sukausčius koronaviruso (COVID-19) infekcijos gniaužtams, iki tol buvęs mums visiems įprastas gyvenimas tarsi sustojo. Miestai ir gatvės ištuštėjo, dauguma valstybių izoliuojasi bei griežtai kontroliuoja į jas atvykstančių ir išvykstančių asmenų srautus, draudžia viešus renginius bei susibūrimus, riboja ūkinę veiklą ir verslą, taiko karantiną bei visais kitais įmanomas būdais siekia pažaboti viruso plitimą.

Reaguodama į tai, jog COVID-19 neaplenkė ir mūsų šalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14  d. priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“. Šiuo nutarimu buvo nuspręsta nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24  val. paskelbti karantiną visos šalies mastu, apribojant asmenų judėjimą per sieną, ribojant ar net uždraudžiant tam tikros ūkinės veiklos vykdymą, nustatant švietimo įstaigų, sveikatos įstaigų ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo tvarką. Akivaizdu, kad dėl COVID-19 įvesti ūkinės veiklos ir visuomeninio gyvenimo apribojimai turės neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai bei verslui. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020  m. kovo 16  d. paskelbtas ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, kuriuo numatyta net 5 mlrd. EUR finansinė pagalba.

Visų šių aplinkybių kontekste verslo bendruomenė artimiausiu metu neišvengiamai patirs daug iššūkių, susijusių su veiklos tęstinumu. Tarp visų šių iššūkių, tikėtina, verslininkams teks spręsti klausimus dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo darbuotojams, verslo partneriams bei klientams, taip pat mokesčių mokėjimo valstybei. Verslininkai bus priversti ieškoti būdų ir priemonių, kaip adekvačiai bei, išsaugant verslą, reaguoti į pasikeitusią ekonominę realybę.

Siekdami padėti verslininkams sumažinti dėl COVID-19 patiriamą šoką bei neapribrėžtumą,  toliau šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos teisinius instrumentus (priemones), kurių verslas jau šiandien ir nieko nelaukdamas gali imtis susidariusios situacijos valdymui.

Darbo santykiai ir darbo sutarčių su darbuotojais vykdymas

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria, dėl COVID-19 kritus pardavimo pajamoms, tikėtina, susidurs verslas – gebėjimas tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbuotojais. Akivaizdu, kad kuriam laikui užsitęsus pardavimo pajamų stygiui, darbdaviai bus priversti ieškoti būdų, kaip mažinti darbo užmokesčio išlaidas ir (ar) koreguoti darbo santykių pobūdį su esamais darbuotojais. Kokių sprendimų gali imtis verslas šioje situacijoje?

Bendrosios priemonės:

  • Kasmetinių atostogų panaudojimas. Esant sudėtingai situacijai bendrovėje, sumenkusiems pardavimams bei sumažėjusiam darbuotojų atliekamo darbo poreikiui, darbdavys ir darbuotojas gali geranoriškai susitarti, jog šiuo sunkiu laikotarpiu darbuotojas panaudos sukauptas kasmetines atostogas, kaip taip numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 – 130 str. nuostatos. Darbuotojui geranoriškai sutikus bei panaudojus kasmetines atostogas bendrovei neproduktyviu ir sunkiu laikotarpiu, galima tikėtis, jog darbuotojas grįš į darbą tuomet, kai situacija rinkoje jau bus stabilesnė, o darbuotojo darbas bus itin reikalingas ir prisidės prie sumenkusių pajamų atstatymo. Pažymėtina, jog kasmetinių atostogų metu darbdavys privalo mokėti darbuotojui atostoginius, kurie sudaro jo vidutinį darbo užmokestį;
  • Susitarimas dėl ne viso darbo laiko. Sumažėjus užsakymų kiekiui ir atitinkamai sumažėjus darbuotojų darbo poreikiui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. sudaro galimybes darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl darbo laiko normos sumažinimo, kuri yra mažesnė, negu užfiksuota darbo sutartyje, tokiu būdu proporcingai sumažinant ir darbuotojui mokamą darbo užmokestį. Ne visas darbo laikas nustatomas bendru šalių susitarimu vienu iš šių būdų: (i) sumažinant konkretaus darbuotojo darbo valandų skaičių per dieną, (ii) sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba (iii) darant ir viena, ir kita. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Pastebėtina, jog pasibaigus sudėtingai situacijai rinkoje bei padidėjus užsakymų kiekiui, darbdavys ir darbuotojas susitarimu bet kada gali grįžti prie ankstesnės darbo laiko normos;
  • Prastova. Darbdaviui ir darbuotojui nesusitarus dėl darbo laiko normos sumažinimo, tačiau darbdaviui dėl sumažėjusių ar atšauktų užsakymų negalint suteikti darbuotojui darbo, taip pat nesant galimybių pasiūlyti darbuotojui kito darbo, darbdavys gali skelbti prastovą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 str. Darbdavys gali paskelbti darbuotojui ir dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Paskelbus prastovą neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo 3 dienos mokama 40  proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Tuo tarpu už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o už antrą ir trečią dieną mokama 2/3 vidutinio jo darbo užmokesčio. Svarbu pabrėžti, jog tą kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal 2020  m. kovo 16  d. Vyriausybės paskelbtą ekonominių ir finansinių priemonių planą dėl COVID-19, darbdaviams paskelbus prastovą, valstybė ketina mokėti darbuotojams 60 proc. jų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, tačiau ne didesnę nei minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tai reiškia, jog prastovos skelbimas susidariusioje situacijoje gali būti pakankamai optimali ir visų šalių interesus subalansuojanti priemonė. Susinormalizavus situacijai rinkoje, pavyzdžiui, atsinaujinus užsakymams ir vėl atsiradus galimybei suteikti darbuotojui darbą, darbdavys gali atšaukti prastovą ir grąžinti darbuotoją į darbą dirbti pilnu pajėgumu;
  • Tikslinės nemokamos atostogos. Esant itin sudėtingai situacijai bendrovėje, lėšų trūkumui ar konkretaus darbuotojo darbo poreikio laikinam išnykimui, tačiau darbdaviui siekiant išsaugoti darbuotoją, darbo santykių šalys turi teisę susitarti dėl darbuotojo nemokamų atostogų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 str. Darbdavys privalo suprasti, jog negalima versti darbuotojo prašyti suteikti nemokamas atostogas. Vis dėl to, darbuotojas ir darbdavys turi teisę tokią galimybę geranoriškai apsvarstyti, ypač, įvertinant susidariusios situacijos sunkumą. Darbuotojui sutikus ir laisva valia paprašius suteikti nemokamas tam tikros trukmės atostogos, tai gali būti priemonė, laikinai padėsianti suvaldyti lėšų stygių bendrovėje, tačiau tuo pačiu išsaugant darbo santykius su darbuotoju;
  • Darbo sutarties nutraukimas. Esant ypatingai sudėtingai padėčiai versle, darbdaviai turi teisę imtis ir drastiškiausių priemonių – nutraukti su kai kuriais darbuotojais sudarytas darbo sutartis bendraisiais Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytais pagrindais: (i) šalių susitarimu; (ii) vienos iš šalių iniciatyva; (iii) darbdavio valia; (iv) nesant šalių valios. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 63 str. nustato ir grupės darbuotojų atleidimo tvarką, kai per ne ilgesnį kaip trisdešimt kalendorinių dienų laikotarpį numatoma atleisti iš darbo: (i) dešimt ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo dvidešimt iki devyniasdešimt devynių darbuotojų; (ii) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo vieno šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų; (iii) trisdešimt ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra trys šimtai ir daugiau darbuotojų. Būtina pažymėti, jog dėl COVID-19 viruso šalyje susidariusi situacija neatleidžia darbdavių nuo pareigos laikytis visų įstatymo reikalavimų, susijusių su darbuotojų atleidimu, įskaitant įspėjimo terminų bei išeitinių išmokų mokėjimo reikalavimų laikymąsi.

Specialiosios priemonės:

  • Dalinis darbas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 48 str. nuostatomis, dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Dalinis darbas yra iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalinį darbą yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl dalinio darbo išmokos skyrimo. Vadinasi, verslininkams norint pasinaudoti dalinio darbo priemone, būtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažintų COVID-19 viruso susidariusią situaciją kaip svarbią ekonominę priežastį. Kol kas Vyriausybė šio straipsnio rengimo metu, autoriaus turimais duomenimis, nėra atskirai pripažinusi COVID-19 viruso, kaip svarbios ekonominės priežasties dalinio darbo nuostatų taikymui. Tačiau, atsižvelgiant į Vyriausybės 2020  m. kovo 16  d. paskelbtą ekonominių ir finansinių priemonių planą dėl COVID-19, būtina atidžiai sekti situaciją ir stebėti, ar Vyriausybė artimiausiu metu nesiims priemonių pripažinti susidariusią situaciją svarbia ekonomine priežastimi dalinio darbo taikymui. Pripažinus COVID-19 virusą svarbia ekonomine priežastimi, dalinis darbas galėtų būti proporcinga bei efektyvi priemonė darbdaviams reaguojant į susiklosčiusią situaciją;
  • Laikinas nedarbingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ įvedus privalomą 14 dienų asmenų, grįžusių iš užsienio, saviizoliaciją, toks asmuo gali gauti nedarbingumo pažymėjimą izoliavimuisi namuose 14 dienų laikotarpiui. Taip pat pažymėtina, kad minėtu 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu sustabdžius ugdymo ir švietimo veiklą visose švietimo įstaigose iki kovo 30 d. 24  val., darbuotojams – tėvams, įtėviams, seneliams bei globėjams, auginantiems vaikus, yra suteikiama teisė gauti 14 dienų nedarbingumą. Taigi, nurodytų grupių darbuotojų laikinas nedarbingumas gali būti laikina išeitis verslui, susiduriančiam su staigiu pajamų kritimu šiuo sudėtingu ir neapibrėžtu laikotarpiu.

Verslo santykiai ir sutarčių su verslo partneriais bei klientais vykdymas

Kita problema, su kuria, dėl COVID-19 kritus pardavimo pajamoms ar kitoms šalims nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tikėtina, susidurs verslas – gebėjimas tinkamai ir laiku vykdyti verslo partneriams bei klientams (paslaugų gavėjams, užsakovams, rangovams ir kt.) sutartinius įsipareigojimus. Praradus visas ar didžiąją dalį pajamų, sutrikus tiekimo grandinei ar sustojus darbams bendrovėje, verslininkams neabejotinai iškils sunkumų vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Todėl natūraliai kyla klausimas – kaip verslas galėtų sau padėti tokioje situacijoje?

  • Susitarimas dėl sutarties pakeitimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. įpareigoja sutarties šalis tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis, veikti sąžiningai, vykdyti sutartis kitai šaliai kuo ekonomiškesniu būdu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 str. nustato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14  d. nutarimu visos šalies mastu paskelbus karantiną, visiems verslininkams turėtų būti puikiai suprantama, kad šalyje susiklostė neeilinė situacija. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, šiuo, itin sudėtingu ir neįprastu valstybei laikotarpiu, siūlytina verslo bendruomenei būtų sąmoningai, supratingai, tarpusavyje maksimaliai bendradarbiauti ir bendru susitarimu pakeisti tas sutarties sąlygas, kurių įvykdymui kelią užkirto pasaulinė COVID-19 viruso pandemija. Sutarties šalys turi teisę tarpusavio susitarimu pakeisti ir pratęsti sutarčių įvykdymo terminus (pavyzdžiui, prekių pristatymo, darbų atlikimo terminus), pratęsti atsiskaitymo terminus, pakeisti kainos mokėjimo tvarką, susitarti dėl laikino sutarties vykdymo atidėjimo iki tol, kol paaiškės tam tikros aplinkybės (pavyzdžiui, kol baigsis šalies mastu paskelbtas karantinas ar tam tikros ūkinės veiklos ribojimas). Bendru susitarimu šalys taip pat turi teisę ir nutraukti sudarytą sutartį, tokiame susitarime dėl nutraukimo aptariant sutarties nutraukimo sąlygas, atsiskaitymo tvarką;
  • Kreipimasis į teismą dėl sutarties pakeitimo. Tuo atveju, jeigu geranoriškai pasiūlius pakeisti sutartį dėl COVID-19 nulemtų aplinkybių, kita sutarties šalis atsisako tai padaryti ir toliau reikalauja vykdyti sutartį, visuomet išlieka galimybė kreiptis į teismą ir prašyti, jog teismas pakeistų sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204  str. nurodo, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, tai ši šalis gali kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo. Tačiau, norint, kad teismas pakeistų tokią sutartį, turi būti nustatomos sutarties įvykdymą varžančios aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Tokios varžančios aplinkybės turi atitikti visus šiuos reikalavimus: (i) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; (ii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; (iii) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; (iv) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Ar COVID-19 galėtų būti pagrindas teismui pakeisti sudarytą sutartį, visuomet būtina spręsti individualiai, įvertinant visas reikšmingas faktines aplinkybes;
  • Pateisinamas sutarties neįvykdymas dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nepavykus pakeisti sudarytos sutarties arba atsisakius imtis priemonių sutarčiai pakeisti, visuomet išlieka galimybė pateisinti sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių buvimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 str. nustato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Būtina pastebėti, kad nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Tai, ar konkrečios aplinkybės yra laikytinos nenugalima jėga, ar ne, būtina spręsti individualizuojant kiekvieną situaciją atskirai. Svarbu pabrėžti, jog sutarties neįvykdžiusi šalis privalo kuo skubiau pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui. Kartu pažymėtina ir tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ kiekvienas suinteresuotas verslininkas, susiduriantis su sunkumais vykdant konkrečią sutartį, gali kreiptis į prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos, patvirtinančios nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą, išdavimo. Pažymos, patvirtinančios, kad konkretus verslininkas negalėjo įvykdyti tam tikros sutarties dėl nenugalimos jėgos aplinkybių gavimas, gali būti panaudojamas kaip įrodymas santykyje su kita šalimi, jeigu kita šalis dėl neįvykdytos sutarties reikalautų nuostolių atlyginimo arba imtųsi kitų priemonių savo pažeistų teisių gynimui;
  • Atleidimas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų. Tuo atveju, jeigu nepavyksta pakeisti sudarytos sutarties, taip pat pateisinti sutarties nevykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, o kita sutarties šalis reikalauja nuostolių atlyginimo dėl laiku neįvykdytos sutarties, išlieka galimybė gintis nuo tokių reikalavimų, įrodinėjant, kad sutartis negalėjo būti įvykdyta dėl valstybės veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str. nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų. Valstybės veiksmai yra suprantami kaip privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14  d. priėmus nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, akivaizdu, kad tam tikrų bendrovių, teikiančių, pavyzdžiui, grožio, sporto, pramogų ar maitinimo paslaugas, veikla buvo iš esmės paralyžiuota. Todėl suprantama, kad tokie verslininkai negali vykdyti iš anksto prisiimtų sutartinių įsipareigojimų klientams dėl valstybės paskelbto karantino ir ūkinės veikos ribojimo. Dėl šios priežasties nuo klientų pareikštų pretenzijų ar teisminių reikalavimų atlyginti padarytą žalą, tokie verslininkai turi teisę gintis, remiantis jų atžvilgiu pritaikytais privalomais vykdyti valstybės veiksmais.

Santykiai su valstybe ir mokesčių mokėjimas

Galiausiai, dėl COVID-19 sumažėjus pardavimo pajamoms, tikėtina, verslas bus priverstas ieškoti būdų, kaip atidėti mokesčių mokėjimai valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020  m. kovo 16  d. paskelbtame ekonominių ir finansinių priemonių plane dėl COVID-19 numatytos šios mokestinės priemonės, kaip pagalba verslui: (i) skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų; (ii) mokestinių nepriemokų išieškojimo stabdymas, vadovaujantis protingumo kriterijais; (iii) mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų, delspinigių už mokesčių prievolių neįvykdymą laiku; (iv) galimybė atidėti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) mokėjimą.

Iš visų nurodytų priemonių, autoriaus nuomone, atskirtai išskirtina priemonė – skubios mokestinės paskolos, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku. Šiuo atveju pažymėtina, jog verslas dėl apyvartinių lėšų stygiaus negalintis laiku sumokėti mokesčių valstybei, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 str. turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos su prašymu mokestinę nepriemoką atidėti arba išdėstyti jos mokėjimą. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma verslininko ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Todėl verslui, susiduriančiam su finansiniais sunkumais, siūlytina naudotis šia priemone, kurią, beje, skatina ir pati Vyriausybė. Tokiu būdu gali būti nukeliamas į ateitį arba dalimis išdėstomas priskaičiuotų mokesčių mokėjimas, kuriam laikui palengvinant finansinę naštą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau šiame straipsnyje, su sunkumais dėl COVID-19 susiduriančiam Lietuvos verslui siūlytina apsvarstyti visas aukščiau nurodytas teisines priemones, prireikus, pasikonsultuoti dėl jų taikymo ir efektyvumo konkrečioje situacijoje su kompetentingais teisininkais. Nurodytos priemonės, autoriaus nuomone, turėtų padėti verslo bendruomenei bent jau iš dalies suvaldyti nuostolius, susijusius su netikėtai užgriuvusiais ekonominiais sunkumais. Žinoma, šiame straipsnyje nurodytų priemonių sąrašas tikrai nėra baigtinis, todėl, iškilus konkrečiai situacijai, siūlytina visuomet pasikonsultuoti su teisininkais dėl individualių priemonių plano.

*****

Išlyga dėl atsakomybės apribojimo: informacija, pateikiama šiame straipsnyje, yra išimtinai bendro ir informacinio pobūdžio, todėl ji nėra ir negali būti suprantama bei traktuojama kaip teisinė išvada, konsultacija ir (ar) patarimas. Iškilus klausimams, susijusiems su šiame straipsnyje analizuojama tema bei aptariamomis priemonėmis, primygtinai rekomenduotina pasitarti su teisininkais. Pažymime ir tai, jog artimiausiu metu gali būti priimti verslo aplinkai aktualių teisės aktų pakeitimai, susiję su COVID-19. Todėl primygtinai siūlome sekti naujienas, taip pat priimamus teisės aktus, jų projektus. 

Pažymime, jog advokato Arvydo Ražausko kontoros teisininkai yra pasiruošę konsultuoti ir padėti visais teisiniais klausimais, susijusiais su verslui iškilusiais iššūkiais dėl COVID-19. Todėl, prireikus bet kokios teisinės pagalbos ar paprasčiausio patarimo, maloniai prašome su mumis kontaktuoti tel. +370 5 260 3155 ir (ar) el. paštu office@razauskas.law

Straipsnis publikuotas: http://razauskas.law/virusas-covid-19-stabdo-salies-ekonomika-kaip-islikti-verslui/

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis

 

Sveiki!

Smagu, kad domitės galimybe bendradarbiauti su užsienio partneriais. Šiuo metu funkcionalumas yra diegiamas ir artimiausiu metu bus aktyvuotas.