fbpx

Prisijungti

Naujienos

Regionuose besikursiantys socialiniai verslai sieks nusikratyti stereotipų

Bendradarbiaujant centrinei valdžiai, savivaldybėms, organizacijoms bei verslui gali būti ne tik kuriamos darbo vietos ar steigiamos įmonės, bet ir sprendžiamos socialinės problemos.

Socialinė sritis yra ypatingai aktuali regionams, kurie neretai ne savo noru atsiduria užribyje. Visgi norint kurti daug apkalbėtą gerovės valstybę, kurioje kiekvienas žmogus svarbus, socialinių paslaugų prieinamumą visuose Lietuvos regionuose būtina užtikrinti kuo tolygiau.

COVID-19 epidemijos ir visuotinio karantino metu valstybiniai resursai buvo nukreipti į labiausiai „degantį“ – sveikatos apsaugos sektorių. Tai nulėmė, kad socialinių problemų, kurios tvaraus augimo metu nuosekliai buvo sprendžiamos, mastas išsaugo ir išryškėjo.

Norint sušvelninti neramių laikų poveikį ir grąžinti arba naujai pristatyti gyventojams socialines paslaugas, į šį sektorių skatinamas investuoti verslas.

„Ligonių slauga, nuotolinis mokymasis, būtiniausių prekių slaugomiems ligoniams pristatymas, pagalbos veiklos negalią turintiems žmonėms – tik keli pavyzdžiai, iliustruojantys platų itin svarbių socialinių paslaugų spektrą. Nors didžiąją dalį tradicinių socialinių paslaugų teikia valstybės ar savivaldybių institucijos, dalį funkcijų efektyviau gali vykdyti verslas. Veikdamos lanksčiau ir reaguodamas į aktualijas, įmonės kur kas sparčiau prisitaiko prie visuomenės poreikių bei teikia tas paslaugas, kurios reikalingos čia ir dabar“, – situaciją komentavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidentas Sigitas Leonavičius.

Vilniaus PPAR ir jų partnerių pastangomis planuojama gyvendinti projektą, kuriuo Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės apskrityse būtų įkurta 50 socialinių įmonių.

Šiuose regionuose galėtų būti kuriami verslai teikiantys intensyvią, kompleksinę pagalbą krizinėse situacijose esančioms šeimoms ir jose augantiems vaikams. Taip pat svarbios socialinės pagalbos ir priežiūros paslaugos jaunuoliams, išėjusiems iš globos namų, specializuotos pagalbos paslaugos emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams.

Įmonės, gavusios projektinį finansavimą, sieks kurti verslus, kurie didins senjorų užimtumą, lavins sociokultūrinę aplinką, gerins naujų technologijų įsisavinimą, stiprins fizinę būklę, plės grupinio gyvenimo namų paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su proto ir psichikos negalia.

Įgyvendinami projektai taip pat padės spręsti kultūrinės veiklos ir visuomenės kūrybiškumo ugdymo, ligų prevencijos, pacientų teisių gynimo ir tarpusavio pagalbos stiprinimo, visuomenės sveikatinimo bei kitas socialines problemas.

Toks iš pirmo žvilgsnio sudėtingas ir įvairus paslaugų spektras gali paskatinti rinkos žaidėjus į šį santykinai naują sektorių žvelgti atsargiau. Visgi VPPAR generalinis direktorius Almantas Danilevičius žada, kad siekiant padėti kuo sklandžiau įsteigti ir vystyti projektus kiekvienoje apskrityje, bus dalijamasi ekspertų patarimais, įžvalgomis, vykdomi praktiniai mokymai su verslininkais. „Įgyvendinant projektus, ekspertai kartu su savivaldybių atstovais analizuos opiausių socialinių problemų mastą, aprėptį, identifikuos potencialias veiklos sritis, vyks informaciniai renginiai socialinio verslo kūrimosi skatinimui, mokymai, individualios konsultacijos socialinio verslo kūrimo klausimais, socialinių verslų idėjų atranka bei įmonių aprūpinimas įranga bei įrengimais“, – sakė jis.

Tvarumas – svarbiausias prioritetas

Platesnės galimybės vystyti socialinius verslus atsivėrė pernai vasarą, kai buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam Socialinio verslo plėtros įstatymui. Juo buvo padėti pamatai socialinio verslo kūrimui ir augimui, numatytos jo steigimo sąlygos ir valstybės paskatos.

„Drįsčiau teigti yra vienas tų pavyzdžių, kai bendradarbiavimas tarp centrinės valdžios, savivaldos, verslo duoda ne gražias deklaracijas, o apčiuopiamą naudą būtent tiems žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įdėjo daug pastangų, kad gimtų šie naudingi visuomenei projektai", – sakė S. Leonavičius.

Tai – ilgai laukta galimybė verslui, tačiau lygiai taip pat iš to tiesioginės naudos gaus ir savivaldybės.

Valstybės deleguotos funkcijos ar paslaugos privačioms bendrovėms ar organizacijoms nėra naujiena ir šiandien. Vis tik naujausias įstatymas leis aiškiai įgyvendinti įmonės veiklą bei atvers naujus metodus aprūpinti gyventojus reikalingomis paslaugomis.

Į projektų geografinį lauką patenkančio Alytaus meras Nerijus Cesiulis sakė, kad šiandien socialinių paslaugų įmonių mieste yra nedaug. Viena pagrindinių organizacijų – senjorų priežiūra užsiimanti „Gerumo skraistė“, kuri rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių edukacija, gerbūviu, bendrųjų paslaugų aprūpinimu.

Socialinio verslo klientai, be abejo, nėra patys turtingiausi žmonės, todėl, pavyzdžiui, tokiam verslui kaip socialinis taksi būtini nuolatiniai užsakymai. Todėl N. Cesiulis sako manantis, kad savarankiškai išgyventi gali tie verslai, kurie veikia didžiuosiuose miestuose, o regionuose savivaldybės stengiasi jiems pagelbėti suteikdamos patalpas ar kitaip prisidėdamos prie jų veiklos ar projektų.

„Pliusas, kad kai kada verslas paslaugas atlieka pigiau nei savivaldybės įmonė, nes gali greičiau atlikti pirkimus. Tačiau yra ir vienas minusas –  veiklos tęstinumas. Jeigu pakitus situacijai, sumažėjus socialiniam sluoksniui, pasikeitus įstatymams įmonėms gali neapsimokėti dirbti, jos tiesiog pasitrauks iš rinkos. Tuomet gali prireikti ne vieno mėnesio, kol šią funkciją perims savivaldybė“, – rizikas įvardija Alytaus miesto meras.

Tokią rizika yra reali ir gali būti skausminga bet kurioje savivaldybėje. Tačiau naujosios kartos socialinius verslus finansuoti padėsiantys trys projektai yra įvedę savo saugiklių  – verslo pradžiai skiriamas iki 15 tūkst. eurų finansavimas, tačiau kartu įsipareigojama veiklą tęsti bent jau sutartyje numatytą laikotarpį. Tvarumas yra esminis socialinio verslo bruožas – atsakingi, savo lėšas investavę ir pajėgiantis iš paslaugų pajamų – ar tiesiogiai, ar per valstybės, savivaldybių užsakymus – išgyventi verslai, pelną paprastai stengiasi reinvestuoti tolesnei paslaugų plėtrai.

Socialinės įmonės iki šiol turėjo nebūtinai visiškai skaidrią reputaciją. Labai ilgai ši verslo rūšis buvo tapatinama tik su tomis socialinėmis įmonėmis, kurios gaudavo valstybės paskatas už negalią turinčių žmonių įdarbinimą. Taip kiti socialinio verslo modeliai buvo palikti užribyje, tačiau dabar pamažu norima į šią veiklą įtraukti kuo daugiau žmonių, kartu per pavyzdžius keičiant ir visuomenės bei verslo požiūrį.

„Tenka sutikti, kad iki šiol apie socialines įmones esame girdėję daug neigiamų atsiliepimų ir vertinimų. Tikimės, kad įgyvendinus projektus ne tik atsiras verslų, kurie padės žmonėms, bet ir visuomenė daugiau sužinos apie socialinio verslo svarbą, jo paskirtį ir veikimo būdus“, – sakė VPPAR prezidentas S. Leonavičius.

 

Straipsnis publikuotas: https://www.alfa.lt/straipsnis/50424027/regionuose-besikursiantys-socialiniai-verslai-sieks-nusikratyti-stereotipu?fbclid=IwAR0cro2GpHWkaQiLGru64oIsnFEXFw8t3s-EzJz25BcDJNvVznSl5A_PB6U

 

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis

 

Sveiki!

Smagu, kad domitės galimybe bendradarbiauti su užsienio partneriais. Šiuo metu funkcionalumas yra diegiamas ir artimiausiu metu bus aktyvuotas.