Prasmingi darbai suvienija
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetui vadovaujanti prof. dr. A. Mačerinskienė įsitikinusi, kad socialiai atsakingos veiklos vienija kolektyvą ir didina mokslo įstaigos prestižą. „Net nedideli, materialinės vertės neturintys darbai yra nepaprastai reikšmingi“, – sako dekanė. Kaip vieną iš socialinės atsakomybės projektų, įstaigos vadovė įvardija ir užsieniečių Lietuvoje įdarbinimą.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete dirba daugiau nei dvidešimt specialistų, atvykusių iš kitų šalių. „Studentus mokantys dėstytojai ir publikacijas rašantys bei tyrimus atliekantys mokslo darbuotojai pas mus atvyko iš įvairių pasaulio kampelių. Turime darbuotojų iš Indijos, Ispanijos, Švedijos, D. Britanijos, Šveicarijos, Kinijos, Brazilijos. Dauguma pas mus įsidarbino laimėję universiteto skelbtus tarptautinius konkursus arba kai kuriuos pavyko privilioti geriausiais pasiūlymais – jie buvo geresni kandidatai nei lietuviai, – pasakoja prof. dr. A. Mačerinskienė. – Tiek atvykę dėstytojai, tiek mokslo darbuotojai baigę geriausius pasaulio universitetus, todėl yra patrauklūs daugeliui mokslo įstaigų. Būti konkurencingiems ir pasiūlyti tokią darbo vietą, kad užsieniečiai norėtų atvykti į Lietuvą, nėra paprasta.''
Maža šalis – privalumas
Dekanė atskleidžia, kad tik viena iš priežasčių, kodėl užsieniečiai atvyksta dirbti į VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetą, yra konkurencingas atlyginimas. „Dažnai iš užsienio atvykę darbuotojai tuo pat metu dirba ir Lietuvos banke, ir universitete, todėl gauna kombinuotą darbo užmokestį (dalį iš banko, dalį iš universiteto), kuris yra konkurencingas rinkoje. Daugeliui pas mus atvykstančių darbuotojų kitas privalumas yra maža šalis: viskas arti, kone ranka pasiekiama, todėl kelionė darbas-namai neatima laiko ir daug nekainuoja, o į visus svarbius objektus galima tiesiog nueiti pėsčiomis. Ne paskutinėje vietoje yra ir pigus pragyvenimo lygis – būstų nuomos kainos yra gerokai mažesnės nei kitų šalių didmiesčiuose.
Taip pat pastebiu, kad pas mus atvyksta tie žmonės, kurie nebijo žiemos arba šaltasis metų laikas jiems net yra privalumas, – kalba pašnekovė. – Darbo pokalbio metu akcentuoju ir tai, kad Lietuvoje iš užsienio atvykusiems specialistams didesnė galimybė būti pastebėtiems. Didžiųjų šalių gyventojai supranta, kad gimtinėje yra srauto dalis, o čia būdami vienu atvykusiu iš didelės šalies yra daug labiau matomi patys, jų rezultatai, indėlis į mokslą daug labiau vertinami nei didžiosiose valstybėse. Tokia priežastis kartais būna labai patraukli itin geriems specialistams iš kitų šalių, nes jie nori būti svarbūs ir reikšmingi.“
Socialinis darbas
Prof. dr. A. Mačerinskienė atskleidžia, kad kitataučių įdarbinimas yra viena iš socialinės atsakomybės formų. „Darbuotojams iš užsienio turi skirti daug daugiau laiko ir dėmesio. Penkerius metus dirbu šioje pozicijoje ir galiu pasakyti, kad pradžia buvo sudėtinga, nes reikėjo sukurti visus procesus užsieniečių įdarbinimui. Pirmiausia, užtikrinti, kad visas personalas gebėtų kalbėti angliškai, taigi, reikėjo su vienais žmonėmis atsisveikinti, o kitus priimti į darbą. Darbuotojams iš kitų šalių turime priskirti mentorius, surasti kur gyventi, padėti spręsti vizų klausimus migracijos tarnyboje, kuri, deja, vis dar prastai dirba . Kartais tenka kelis kartus prašyti leidimo gyventi ir jo negavus žmogus priverstas išvykti atgal. Tačiau jau labai džiaugiamės, kad šiuo metu magistrantūroms studentams iš užsienio leista dirbti pilnu etatu (anksčiau savaitės darbo valandų skaičius buvo ribojamas), – sako dekanė. – O jų mes turime virš 300. Darbuotojams iš kitų šalių turime nuolat skirti daugiau dėmesio, išklausyti, patarti, pasidalinti patirtimi, nes ne viskas svetimoje šalyje pavyksta iš pirmo karto.“
Įkvepia iniciatyvoms
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto vadovė pasakoja, kad darbuotojai iš užsienio prisideda prie gražios organizacijos kultūros kūrimo. „Jie atsineša tam tikras tradicijas, atvirumą, liberalumą, šypseną, pagarbą, toleranciją, ko paprastai ne kiekvienas lietuvis turime. Taip pat paįvairina mūsų kasdienybę įvairių kalbų skambesiu. Džiugu, kad visi atvykę stengiasi išmokti kalbėti lietuviškai: savarankiškai arba eina į kursus, kuriuos siūlo universitetas. Net tie, kurie neplanuoja mūsų šalyje likti visam laikui, būtinai nori bent kažkiek pramokti lietuvių kalbos“, – džiaugiasi pašnekovė.
Prof. dr. A. Mačerinskienė atskleidė, kad kitataučiai darbuotojai ar studentai gali įkvėpti ir socialiniams projektams. „Mūsų universitetas bei fakultetas nuolat įgyvendina įvairius didesnius ir mažesnius socialinius projektus: įrengėme lesyklėles ir inkilus paukščiams, padovanojome gausų skaičių suolelių Botanikos sodui, mokslo darbuotojai atlieka įmonių socialinės atsakomybės tyrimus (kokį poveikį jos daro socialinei aplinkai bei gamtai).
Turime 5 dėstytojus ir 75 studentus iš Ukrainos. Vienas dėstytojas dirba nuotoliu iš Kijevo. Dar visai neseniai jis paprašė elektros generatoriaus. Surinkome gerokai daugiau lėšų, nei reikėjo, todėl nupirkome galingesnį, o likusius pinigus pervedėme į labdaros foną „1K“. Ukrainos studentams atidedame įmokas už studijas, vėliau sumažiname, kad tik galėtų čia likti ir mokytis. Tokie darbai suvienija ir daro mus stiprius“, “ – sako dekanė.
Šis straipsnis parengtas pagal projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” Nr. 08.5.1 - ESFA - V423 - 02 - 0001, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
