fbpx

Prisijungti

Naujienos

Naujo lietuviško startuolio šuolis: nuo idėjos realizavimo iki finansinės injekcijos – vos keli mėnesiai

Rūmų narė ir Rūmų Verslo vadovų klubo valdybos narė Irma Bučinskaitė – naujas meteoritas startuolių pasaulyje. Jos sukurta rinkoje unikali personalizuotų papildomų naudų darbuotojams valdymo platforma „benme“ prieš mėnesį gavo finansavimą iš vieno didžiausių Europos verslo akceleratorių ir jau spėjo pritraukti privataus investuotojo lėšas.

Yra žmonių, kurie su savo energija gali kalnus nuversti, upes užtvinkdyti. Ši nuo energijos ir emocijų sproginėjanti mergina yra atsakas tiems, kurių nuomone, milenialsų karta yra nebe tokia alkana, veržli, kokie buvo jų tėvai.

Irma – tas ugnies kamuolys, kuris vos per pusmetį sukūrė ypač funkcionalų startuolį, kuriam piešiamos kuo geriausios perspektyvos. Jo autorė taip dega idėja, kad pasakojant apie ją sklando žiežirbos, kurias ji pati gesina netyčia išsprūdusia ašara.

Paklausius šios jaunos merginos supranti, kad tie, kuriuos iš vidaus sprogdina kažkokia idėja, sumanymas, tai reikia imti ir įgyvendinti. Nes labai didelė tikimybė, kad pavyks.

Švietė sportininkės karjera

Gyvybės draudimo srities profesionalė vertinant jos amžiaus masteliais jau spėjo praeiti nemažą kelią. Ji konsultavo ir privačius klientus, ir įmones, bei su keliomis bendramintėmis pasiūlė finansų gidžių paslaugas.

„Mes rimtai žiūrėjome į finansinį raštingumą, bet tai buvo labiau švietėjiška, nei pajamas generuojanti veikla. Tai buvo toji sritis, kur buvo ir daug dėmesio, ir daug darbo – įvairių konsultacijų. Bet ilgainiui jos atsisakiau, nes supratau, kad kokybiško laiko galima skirti tik vienai veiklai“, – konstatuoja pašnekovė.

Trijų dešimčių metų slenkstį peržengusi mergina sako, kad dabar yra jos geriausi metai. Juose sukaupta ir patirtis, ir žinios, o kliūtims atspirtį duoda jaunystė.

„Profesinę patirtį pradėjau kaupti nuo 18 metų, nes mane taip auklėjo tėvai. Tiek finansinio, tiek karjeros prasme. Tėvai šiek tiek finansiškai rėmė, tačiau mane, tiek vyresnę pametinukę sesę skatino, kad mes finansiškai galėtume savimi pasirūpinti. Taigi studijų metai buvo gan sudėtingi, – studijavau, buvau grupės, vėliau dviejų grupių seniūne, dirbau pilnu etatu sporto klube, jau ir ten karjeros prasme augau ir kilau. Viską suderinti buvo sunku, bet įmanoma. Tada ir supratau, kokios neišsemiamos, neaprėpiamos yra mūsų galimybės ir kiek daug galime padaryti“, – tokias išvadas daro pašnekovė.

Samdomo darbo Irma paragavo ne tik sporto klube. Studijų metais ji dirbo ir vykdė apklausas užsienio kompanijoje. Sako, kad tas darbas mokė išgirsti, o taip pat nebijoti paklausti.
Vėliau ji darbavosi tarptautinėse įmonėse, kuriose įgavo neįkainojamos patirties ir praplėtė savo pasaulėžiūrą.

Irma baigė verslo vadybos studijas, tačiau visuomet linko į finansinę pusę, nes jai visą laiką labai patiko skaičiukai.

Maža to, Irma buvo profesionali sportininkė, jai švietė puiki rankininkės karjera.

„Mano šeima buvo susijusi su rankiniu, mama kilusi iš Vievio, kur rankinis buvo labai populiarus. Buvau labai energingas vaikas, tai nekilo klausimų, į kokią sporto šaką mane leisti. Man tai labai patiko, man patiko kontaktinis sportas. Ir tai man labai gerai sekėsi“, – sportininkės karjerą prisiminė pašnekovė.

Taigi, po mokyklos baigimo mergina turėjo išvykti žaisti į Austriją. Bet prieš egzaminus gyvenimas pasikeitė. Įgimta stuburo trauma tapo tuo dalyku, dėl kurio ji turėjo keisti gyvenimą, – atsisakyti mėgstamos sporto šakos, o medikai jai rekomendavo vos kelias sporto veiklas – plaukimą ir ėjimą.

„Supratau, kaip gali staiga pasikeisti gyvenimas ir tavo pasaulis. Todėl ir mano pasirinta draudimo veiklos sritis buvo daugiau orientuota į žmones, į sportininkus, į šeimos maitintojų draudimus.“

Bet pradėjusi šioje srityje dirbti Irma suprato, kad toji sritis jos prigimčiai yra per siaura. Tada pradėjo dirbti su verslo, darbuotojų draudimais.

„Dažnai draudimo poreikis atsiranda iš to, kai jau kažkas atsitinka, tada jau domina, arba iš noro gauti naudą. Neva, apsidrausiu, bet kaip čia man tuo pasinaudoti. Fiziniams asmenims tuo metu tikrai buvo labai sunku įrodyti, kad draudimas yra reikalingas tada, kai dar nėra problemos ir kad naudinga turėti tą skėtį ir pagalbą, kai jinai bus. Ir labai gerai, kad tos problemos nebus, nes tu tik sumokėjai įmoką, bet tuo nepasinaudojai. Bet tuo metu mes kitaip galvojome“, – draudikės karjeros pradžią prisimena pašnekovė.

O štai versle buvo kitaip. Į Lietuvą atėjo užsienio verslai, kuriems buvo normalu draustis, nes jie ir kitose šalyse tai darė, draudė savo darbuotojus. Taigi, dirbti su verslu pašnekovei buvo kur kas įdomiau.

„Kita vertus, esu maksimalistė. Kodėl turėčiau konsultuoti vieną žmogų, keisti jo suvokimą, jeigu galiu paimti daugiau, galiu pasiekti didesnę auditoriją“, – neslepia pašnekovė.

O kodėl šios merginos pasaulyje buvo tokie svarbūs skaičiukai?

„Mes dažnai sekame tėvų pėdomis. Mano mama yra susijusi su mokesčiais. Man pačiai labai patikdavo skaičiuoti. Visai neseniai mama papasakojo, kokia buvau gudri. Jeigu man reikėdavo sudėti didesnį skaičių, tai visi vaikai mokėsi skaičiuoti su pagaliukais, o mano skaičiavimas buvo labai paprastas, – viską skaičiuodavau su pirštais. Mama juokėsi: sakė nesupratusi, iš kur aš tai išmokau, bet man pagaliukų nereikėjo. Man patiko skaičiuoti. Mano vyresnė sesė taip pat buvo labai gabi mokslams, gal ir tai pastūmėjo, kad nenorėjau atsilikti, bet man skaičiukai visada patiko. Man ir dabar jie yra tas dalykas, kuris leidžia priimti sprendimus. Ne emocija, ne intuicija, bet dažniausiai skaičiukai. Taip aš galiu paskaičiuoti, kiek man tai sutaupys laiko, kiek man tai atneš naudos, arba kiek man tai kainuos. Skaičiai man yra faktas, į kurį remiuosi ir priimu sprendimą“, – dalijasi pašnekovė.

Pagalbos ranką ištiesė mentorius iš Izraelio

Irma priduria, kad kiekvieną darbą dirba tik tada, kai mato prasmę: „ Jau ir anksčiau, dirbant draudime, man daugelis sakydavo: „O kaip tau puikiai sekasi, kokius tu klientus turi.“ Pati pagalvodavau, kodėl man taip sekasi. Gal dėl to, kad man tai nuoširdžiai rūpėjo. Niekada neturėjau tikslo kažką parduoti, užsidirbti, bet visada – išgirsti ir surasti sprendimą.“

Dirbdama su įmonėmis Irma pradėjo išgirsti kokios yra problemos ir teigia, kad būtent tada supratusi, kad žmogus, kuris yra dažniausiai atsakingas už įmonėje kilusias problemas, yra personalo vadovas.

„Jis arba ji ne tik samdo darbuotojus, jų ieško, bet yra tas žmogus, kuris realiai atsakingas už įmonės darbuotojus ir tai, kaip jie jaučiasi. Kai pradėjau dirbti su įmonėmis, tai personalo vadovas būdavo mano kontaktinis asmuo. Man labai patiko bendrauti su šiais žmonėmis, nes jie buvo labai atviri. Jie kalbėjo ne tik apie tai, kad trūksta darbuotojų, kad negali mokėti tiek, kiek šie norėtų, bet ir apie tokius paprastus dalykus, kaip įmonės kultūrą, apie tai, kaip jaučiasi darbuotojai. Tą girdėdama aš ieškojau sprendimų, kaip galėčiau jiems padėti“, – pasakoja specialiai dėl to personalų vadovų studijas baigusi mergina.

Tų sprendimų Irma ieškojo visame pasaulyje: „Kadangi dirbau tarptautinėse įmonėse ir mes turėjome didelę informacijos, mokymų, kursų duomenų bazę, žinojome, ką daro pasaulis, kaip jie tas problemas sprendžia. Bet bandydama surasti sprendimus, jų neradau.“

O sprendimai, pasak jos, buvo paprasti.

„Augau su sese, esame pametinukės, tačiau mes viskuo kardinaliai skiriamės – laisvalaikiu, sportu, pomėgiais, požiūriais. Būtent tą patį pamačiau įmonėse, kad darbuotojai yra labai skirtingi ir personalo žmogui yra sunku visus išgirsti ir patenkinti tuos skirtingus poreikius. Galvojau, kaip visa tai būtų galima padaryti, – išgirsti, surinkti informaciją, ją įgyvendinti, sutelkti. Ieškojau atitinkamo įrankio, sistemos. Jų buvo daug, jas nagrinėjau, bandžiau, bet neradau. Klausiau personalų vadovų, gal jie kažką atitinkamo turi, gal turi patirties, bet supratau, kad to nėra. Tuo tarpu aš garsiai apie tai šnekėjau. Kalbėjau apie tai, kaip aš tai įsivaizduoju, koks tai galėtų būti sprendimas. Bekalbant atėjo karantinas ir supratau, kad šito dar labiau reikia, kad dar skirtingesni žmonės ateina į įmones, ir nebūtinai fiziškai ateina, nes dirba nuotoliniu būdu. Tada ir supratau, kad šį sprendimą įgyvendinsiu, nes turiu žinių, turiu patirties.“

Irma pasakoja, kad pirmiausia savo idėja sudomino draugą, kuris yra labai geras programuotojas.

„Supratau, kad jam irgi tai patiks, nes labai dažnai ta tema diskutuodavome. Susėdome, pasikalbėjome, aš jam paaiškinau, jis puikiai suprato ir nusprendėme, kad laisvu metu nuo darbo tai įgyvendinsime. Nutarėme, kad kažkokių papildomų išteklių nereikia, tiesiog yra jo ir mano žinios. Bet reikėjo žinių, kaip visa tai pradėti, kaip tą verslą formuoti, kaip sistemą daryti. Išklausiau įvairių seminarų, dabar daug tų lektorių, mentorių ir jie visi šiuo metu yra labai atviri. Po savo paskaitų paprastai jie sako: „Jeigu dar yra klausimų, kreipkitės.“

Irma turėjo daug klausimų ir ji kreipėsi į vieną mentorių iš Izraelio, kuris Lietuvoje dalyvavo Login konferencijoje, kalbėjo apie startuolius, apie idėjas, kurios keičia pasaulį, kurios padaro pasaulį paprastesniu ir lengvesniu: „Su juo susisiekiau per Linkedin. Man tiesiog reikėjo patarimo, nuo ko pradėti, o jis patikėjo mano idėja. Būtent jis pavertė mane tuo startuoliu, kuris dabar čia sėdi ir su jumis kalbasi. Ir po pusės metų nuo idėjos užuomazgos galvoja ne tik apie Lietuvą, bet ir apie visą pasaulį.“

Irma pasakoja, kad tas žmogus privertė suprasti, kad ta idėja yra kur kas geresnė, negu pačiai autorei ji atrodė. Ir kad ji gali būti gera ne tik Lietuvai, bet ir tam pačiam Izraeliui, kuris yra startuolių lopšys.

„Mano tikslas buvo ją įgyvendinti, kad kažkas galėtų ja pasinaudoti ir pasakyti: „Ačiū, Irma, tu mums išsprendei bent jau dalį problemų, svarbu, kad būtų rezultatas.“ Bet kai supratau, kad mano idėja gali pasiekti daugiau, ir ji reikalinga ne tik Lietuvai, bet ir Europai bei pasauliui, tada atsirado dar didesnis alkis, didesnis noras.“

Pasak pašnekovės, daugelis verslus daro ir kuria sprendimus ne dėl to, kad paliktų kažką po savęs, kad matytų, jog tas sprendimas reikalingas, kad rastų savo vietą ir kažką pakeistų, bet iš noro būti garsiais, iš noro užsidirbti, būti populiariais.

„Aš to nenorėjau. Aš turėjau labai gerą darbą, labai jį mėgau, turėjau nuostabų kolektyvą, labai gerai ten save realizavau. Tai buvo įmonė „Baltic Salary Survey“, kuri Lietuvoje atlieka atlygių tyrimus ir šviečia rinką apie tikruosius atlygius. Tačiau turėjau to darbo atsisakyti, nes supratau, kad kokybiško laiko gali skirti ir matyti prasmę vystydamas tik vieną veiklą“, – sako pašnekovė.

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis