Kitataučių įdarbinimas skatina toleranciją ir moko adaptuotis
Socialiai atsakingi sprendimai neretai verčia išeiti iš komforto zonos ir pakeisti įsisenėjusius įpročius. Tačiau, anot „INVS Logistics“ Verslo plėtros vadovės Dianos Milerienės tai yra naudinga ne tik geresnio gyvenimo į Lietuvą atvykusiems užsienio šalių piliečiams, bet ir lietuviams.
Organizacijos „Raudonasis kryžius“ duomenimis, į Lietuvą nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios atvyko daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių. Gavus laikinąjį prieglobstį, pagrindiniu klausimu liko pragyvenimas. Socialiai atsakingi verslai netruko pabėgėliams sukurti darbo vietų, vienas iš tokių verslų – „INVS Logistics“.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, sukūrėme ir išplatinome skelbimus, kad į darbą galime priimti iš Ukrainos atvykusius žmones. Turėjome nemažai kandidatų, su kuriais susitikome pasikalbėti. Į Lietuvą atvyko labai daug skirtingų sričių specialistų, todėl ir darbovietės reikėjo ne vienos. Dirbusius logistikos srityje priimdavome į savo įmonę, o stipresniems kitų profesijų atstovams padėjome susirasti darbą kitose įmonėse, – pasakoja D. Milerienė. – Mūsų įmonės vadovas vyksta į „BNI“ klubo susitikimus su kitais verslo atstovais. Per šį klubą nukreipdavo ukrainiečius į jų išsilavinimą ir darbinę patirtį atitinkančias sritis.“
Kalbos barjeras – įveikiamas
Didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių gali bendrauti tik gimtąja arba rusų kalbomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vyresnioji karta neturi problemų susikalbėti rusiškai, tačiau gimusieji po 1986 m. puikiai įvaldę tik kitas kalbas: anglų, prancūzų, vokiečių. Visgi, „INVS Logistics“ Verslo plėtros vadovė pastebi, kad, įdėjus pastangų, kalbos barjerą galima įveikti.
„Buvo įvairių situaciją. Kurį laiką pas mus dirbo Marina iš Ukrainos. Ukrainietiškai ji nemokėjo kalbėti, tik rusiškai. Viena iš pagrindinių darbo užduočių yra bendrauti su vežėjais. Pamenu, kažkam paskambino, o jis iš principo nesutiko kalbėti rusiškai, dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje. Tik Marinai paaiškinus, kad pati neseniai atvyko iš Ukrainos, viskas išsisprendė, – prisimena pašnekovė. – Daugelis ukrainiečių pabėgėlių nemoka anglų, žinoma, ir lietuvių kalbų, todėl susirasti darbą yra tikrai sudėtinga. Džiugu, kad kiti darbuotojai į tai žiūri geranoriškai ir pavyksta išvengti nemalonių nesusipratimų. Kolegos bendrauja padedami „google translate“ įrankio. Net rusiškai nemokant nei vieno žodžio, galima susirašyti žinutėmis, paskirti ir paaiškinti užduotis, pasikonsultuoti.“
Moko prisitaikyti
Bet kuriuose lyderystės, verslumo ir sėkmės kursuose yra aiškinama apie išėjimo iš komforto zonos svarbą. Bendravimas iki šiol nevartota, net mokykloje nesimokyta kalba, yra nemažas iššūkis. „Džiaugiuosi, kad visi įmonėje suprato situacijos svarbą ir poreikį prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Žmonės, bėgantys nuo karo, į mūsų šalį atvyksta nemokėdami kalbos, neturėdami jokių ryšių, todėl jaučiame pareigą suteikti jiems reikiamą pagalbą. Iniciatyva padėti žmonėms iš Ukrainos buvo įmonės vadovo Vitalijaus Olševskio natūralus ir savaime suprantamas veiksmas – per šiuos labai sudėtingus metus itin smarkiai pasikeitė ir tebesikeičia mūsų gyvenimas ir mes turime dalyvauti tame pokytyje, – mintimis dalinasi D. Milerienė. –Šiuo metu mūsų įmonėje dirba viena ukrainietė ir viena baltarusė. Kolektyvo atmosfera, kuri yra esminis įmonės vadovo tikslas, yra gera ir dirbti kartu pavyksta puikiai. Jeigu bus dar iš Ukrainos atvykusių žmonių, kuriems tiks mūsų veiklos sritis ir kuriems būsime įdomūs, kaip darbovietė, manau, mielai priimsime juos į savo komandą. Pasaulis keičiasi kasdien, per šiuos metus prasidėjo baisus karas ir mes visi vienaip ar kitaip jame dalyvaujame. Apskritai kitataučių integracija į įmonės veiklą, manau, šiais laikas yra elementarus dalykas, nes dėl įvairų priežasčių į mūsų šalį atvykstančių žmonių bus vis daugiau ir iš skirtingų kraštų.“
Šis straipsnis parengtas pagal projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” Nr. 08.5.1-ESFA-V423-02-0001, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
