IT specialistai iš Nepalo
Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos IT sektoriuje trūko apie 14 tūkst. darbuotojų. Šis skaičius kasmet vis auga, todėl verslas ieško būdų, kaip užpildyti atsiradusią nišą. UAB „Sveika energija“ vadovas Andrius Mickus pasakoja, kad jų įmonė nuomoja IT specialistus iš Nepalo.
„Nuo šių metų vasario 22 d. mūsų įmonė įgyvendina projektą ,,E. komercijos sprendimų įdiegimas į UAB „Sveika energija“ veiklą“. Ja siekiama įdiegti modernius e. komercijos sprendimus, integruojant klientų savitarnos modulį ir el. parduotuvę į įmonės internetinę svetainę, sukuriant joje pardavimų modulį. Integracija su įmonės gamybos procesais leis ne tik paprastus ir greitus, individualizuotus klientų užsakymus, bet ir sumažins įmonei tenkančią administracinę naštą. Prie šio projekto įgyvendinimo prisideda keli IT specialistai iš Nepalo. Juos kuruoja lietuvių IT specialistai, kurie taip pat subranguojami pagal darbuotojų nuomą“, – atskleidžia A. Mickus.
Įmonės direktorius pasakoja, kad pirmoji pažintis su nepaliečiais įvyko prieš kelerius metus per „Erasmus“ programą, skirtą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sritims Europoje remti.
Tuo metu UAB „Sveika energija“ praktiką atliko IT specialistas iš Nepalo. „Bendradarbiavimas buvo sėkmingas, todėl ieškodami darbuotojų IT skyriui, pagalvojome apie nepaliečių samdymą, nes Lietuvoje šios srities specialistų labai trūksta“, – sako pašnekovas.
Darbuotojų stygius
Pasak A. Mickaus, IT specialistų trūkumą Lietuvoje lemia dvi pagrindinės priežastys. Visų pirma, ugdymo įstaigose paruošiama per mažai specialistų. Antra, paruoštus IT specialistus išgraibsto užsienio kompanijos, kurios moka daugiau nei gali Lietuvos verslininkai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, IT specialistų atlyginimas yra didesnis už vidutinį darbo užmokestį bent 1000–1500 eurų. Taigi, verslininkai turi ieškoti darbuotojų, kurie tą patį darbą galėtų atlikti pigiau, kitose šalyse.
„Šiuo metu mūsų įmonėje dirba apie dešimt nepaliečių, užimančių skirtingas pareigas – nuo programuotojo iki duomenų analitiko. Darbas apima el. parduotuvės administravimą, įvairių modulių įdiegimą joje, internetinės svetainės kūrimą ir palaikymą, verslo valdymo modulių programavimą, įdiegimą ir administravimą. Paprastai kalbant, jų užduotis yra sutrumpinti kasdieninius verslo procesus, – sako įmonės direktorius. – Ant mūsų darbo stalo – tik kompiuteris ir pelytė, nes nuo 2015 m. visiškai esame atsisakę popieriaus. Visi dokumentai rengiami ir administruojami virtualioje erdvėje.“
Darbas nuotoliu
Nepaliečiai prisijungti prie UAB „Sveika energija“ IT skyriaus buvo pasiruošę iškart – nereikėjo specialių apmokymų, nes visame pasaulyje IT specialistai mokosi tų pačių programavimo kalbų. Darbas su nepaliečiais organizuojamas nuotoliu, o bendraujama anglų kalba.
„Turime IT platformą, kurioje pateikiame darbų grafikus ir darbuotojai pagal juos vykdo užduotis. Esame patenkinti bendradarbiavimu, nes įmonė gali sutaupyti, o nepaliečiai gauti gerokai didesnį atlyginimą nei atlikdami tą patį darbą savo šalyje, – pastebi A. Mickus. – Kaip ir tarp lietuvių, tarp nepaliečių pasitaiko labiau motyvuotų ir prasčiau dirbančių specialistų. Vieni nustebina darbo kokybe ir greičiu, su kitais, deja, tenka gana greitai atsisveikinti ir ieškoti patikimesnių. Darbo etika yra glaudžiai susijusi su mentalitetu ir kultūra, kartais pasitaiko situacijų, kai tenka pasitelkti supratingumą ir toleranciją. Pavyzdžiui, nepaliečiai švenčia tradicines šventes, kurių tuo metu Lietuvoje nevyksta. Taip pat yra laiko skirtumas, be to, kartais tam tikrus klausimus tenka paaiškinti kelis kartus, nes skiriasi mūsų suvokimas. Tenka pabrėžti ir grafiko svarbą, kad jei parašyta, jog darbas turi būti atliktas iki konkrečios datos, tai jis ir turi būti atliktas iki jos. Versle visuomet reikalinga aiški ir konkreti komunikacija.“
UAB „Sveika energija“ direktorius sako ir ateityje ketinantis samdyti darbuotojų iš užsienio, ne tik Nepalo, bet ir kitų šalių.
Šis straipsnis parengtas pagal projektą “Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” Nr. 08.5.1-ESFA-V423-02-0001, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
