fbpx

Prisijungti

Naujienos

Finansavimas pandemijos apsuptyje: šventės nepavogs, jei įmonė pasiruoš

Netrukus prasidės šventinis metas. Tiesa, šiemet jis bus kitoks. Nežinomybė ir neapibrėžtumas tęsiasi nuo pat pavasario ir kol kas neslūgsta. Vieni verslai priversti į ateitį žvelgti su baime ar užsidaryti, kiti ieško būdų, kaip operatyviai prisitaikyti. Paprastai, augančiam paklausos srautui šventiniu laikotarpiu įmonės pradeda ruoštis jau vasaros pabaigoje – rudenį, tačiau šie metai, kaip pastebi specialistai, kitokie. Nemaža dalis verslų, pasiryžusių tęsti ar net plėsti veiklą, tebeieško operatyvių optimalių sprendimų šventiniam sezonui.

Šie metai – nestandartiniai

Edmundas Volskis, faktoringo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Lietuvoje, pasakoja, kad, remiantis 2019 m. duomenimis, kreditavimo užklausų skaičius pasiruošimo šventiniam laikotarpiui ir Kalėdų metui išaugo apie 20 proc. palyginti su kreditavimo poreikiu vasaros metu. Paprastai, ruošiantis šventiniam laikotarpiui, labiausiai suaktyvėja transporto ir prekybos įmonės. Pavyzdžiui, užpernai šventiniu laikotarpiu, lyginant su vasara, prekybos įmonių dalis bendrovės portfelyje išaugo apie 69 proc., transporto – apie 82 proc. Taip pat prieš šventes aktyviau finansavimo ieško sezoninių verslų savininkai, pavyzdžiui, kalėdinių eglių, dovanų, fejerverkų pardavėjai.

„Finansavimo klausimas tampa aktualus ir smulkiam verslui, kuris veikia maisto produktų rinkoje, pavyzdžiui, parduoda medų, riešutų sviestą, sausainius ar kai kuriuos kitus nišinius produktus, kurie gali tapti puikia dovana: rankų darbo piniginės, pirštinės ir kita. Paskutinis metų ketvirtis labai svarbus visiems prekybininkams. Nuo jo kokybės priklauso net ir visų metų rezultatas“, – komentuoja E. Volskis.

Tačiau ne paslaptis, kad šie metai – nestandartiniai. Užsienio rinkos stipriai paveiktos COVID-19 pandemijos, nemažai žmonių neteko darbo, o tai paveikė paklausą ir Lietuvos įmonių parduodamai produkcijai. Tad eksporto srautai, kaip pastebi E. Volskis, neišvengiamai mažesni.

„Šiuo metu užslinko antroji COVID-19 banga, mūsų šalyje ir kai kuriose kitose įvestas visuotinis karantinas, o tai didina neapibrėžtumą ir vietinėje, ir užsienio rinkose. Darbuotojai nėra užtikrinti savo padėtimi, nėra aiški įmonių, kuriose jie dirba, perspektyva, poreikis jų parduodamai produkcijai bei paslaugoms. Tad natūralu, kad verslai pasidarė atsargesni, todėl ir poreikis papildomam finansavimui yra kiek mažesnis. Tiesa, matome, kad įmonės stengiasi verstis ne tik savomis lėšomis, bet ir naudotis valstybės taikomomis pagalbos priemonėmis, į kurias, beje, dar ne vėlu pretenduoti“, – primena E. Volskis.

Dar ne vėlu pasiruošti plėtrai

Nepaisant pandemijos sukeltų problemų, šis metas gali būti palankus pokyčiams ir netgi plėtrai. Pirmas karantinas įrodė – kai kurie verslai kone per naktį prisitaikė prie realijų ir sėkmingai koregavo savo paslaugas arba netgi sukūrė naujų, pasiūlydami jas įsigyti nuotoliniu būdu. Tad dar nevėlu priimti tinkamus sprendimus ir pasiruošti aktyviam šventiniam metui.

„Žinoma, augančiam paklausos srautui įmonės pradeda ruoštis jau vasarą – rudens pradžioje. Tuo metu verslai didina gamybą, pildo atsargas sandėliuose, planuoja papildomos darbo jėgos srautus, plečia tiekėjų ratą, ruošia papildomus prekybos kanalus, tariasi dėl pristatymo sąlygų su vežėjais, tobulina el. komercijos kanalą. Tačiau kadangi šis sezonas kupinas nežinomybės ir pokyčių, matome, kad apsisprendusiems tęsti ar net išplėsti veiklą, šis pasiruošimas tebevyksta“, – komentuoja E. Volskis.

Jis pataria dabar itin atsakingai planuoti finansus, formuojant įmonės biudžetą būtinai numatyti eilutę nenumatytoms išlaidoms.

„Poreikis nenumatytoms išlaidoms atsiranda paklausos augimo laikotarpiu, kai reikia ieškoti nestandartinių prekių pristatymo būdų, spręsti tinklo apkrovos problemas, įdarbinti papildomų darbuotojų, o pandemijos metu gali būti įvesti net papildomi ribojimai, reikalavimai, kurie taip pat gali pareikalauti papildomų išlaidų. Įmonės turėtų vertinti istorines fiksuotas ir kintamas išlaidas bei kaupti lėšas nenumatytoms reikmėms. Standartiškai jos galėtų sudaryti 5–10 proc. išlaidų struktūros, bet optimalus lygis turėtų būti nustatytas remiantis istoriniais duomenimis, adaptuotais pagal kiekvieno verslo specifiką bei vertinant bendrą neapibrėžtumo lygį ekonomikoje“, – pastebi „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Lietuvoje.

Kita dažna, ypač sezoniniam verslui, problema – reikalingi pinigai plėtrai ar laikiniems nuostoliams padengti yra versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose sąskaitose. Jei pirkėjai sąskaitą apmoka po kelių mėnesių, įmonė, nesubalansavusi pinigų srautų, gali tik dar labiau didinti savo įsiskolinimus tiekėjams bei kreditoriams. Susidūrę su šia situacija verslininkai jau žino, kad sąskaitų faktūrų finansavimo paslauga gali padėti išvengti ilgo pinigų laukimo. Tokiu atveju įmonei nereikia laukti kelis mėnesius ar daugiau, kad sąskaitos būtų apmokėtos, o gauti pinigai dirbtų ten, kur jie labiausia reikalingi.

Drąsiai kreiptis ir ieškoti alternatyvų

Anot E. Volskio, net ir toms įmonėms, kurios naudojasi nuosavomis lėšomis arba finansuojasi tiekėjų sąskaitas, pravartu rasti išorinių finansavimo sprendimų, kurie galėtų pagelbėti atsiradus nenumatytoms išlaidoms, delsiant atsiskaityti pirkėjams ar tvarkantis su išaugusia paklausa.

Tiesa, ieškant papildomo finansavimo reikia atsiminti, kad finansavimo procesas reikalauja laiko, tad siekiant greičiau jį gauti būtina iš anksto tinkamai pasiruošti.

„Pirmiausia patariu nebijoti kreiptis į finansų institucijas ir sužinoti savo galimybes. Žinoma, reikia turėti aiškų verslo ir finansų valdymo planą. Kartais tenka susidurti su tokiais atvejais, kai įmonių ar atitinkamų skyrių vadovai nesusidėlioja ar neišmano savo veiklos procesų, negali argumentuoti finansinių ataskaitų, atsakyti į elementarius jų verslo specifikos klausimus. Tai būtina siekiant bendradarbiavimo su patikimais finansų partneriais“, – pastebi E. Volskis.

Anot jo, dar pasitaiko verslininkų, kurie negavę paskolos iš didelės tradicinės finansų institucijos pasiduoda ir atsisako ar neribotam laikui atideda plėtrą. Visgi smulkiojo verslo atstovams vertėtų nepamiršti, kad jie turi ir alternatyvių finansavimo pasirinkimų.

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis