Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, apie 60 proc. visų Lietuvoje išmetamų šiukšlių sudaro plastikinės pakuotės. Beveik trečdalis perdirbama Lietuvoje, o kitos panaudojamos šildymui arba išvežamos perdirbti į kitas šalis, pavyzdžiui, Lenkiją. Prie plastinių atliekų mažinimo prisideda tvarios įmonės, kurios gamina ir naudoja ekologiškas pakuotes. Daugiau apie tai pasakoja UAB „Miranda Design Solutions“ direktorė Miranda Biretienė.

„22 metus teikiame spaudos paslaugas bei turime ilgametę patirtį gaminant ekologiškas pakuotes. Mūsų gaminiai yra laimėję Tarptautinį tvarios pakuotės konkursą. Kuriame tokius pakuočių konstrukcijų dizainus, kuriems nereikalingi klijai – jos sulankstomos tarsi origami. Pakuotėms naudojame maksimaliai ekologišką popierių, – kalba pašnekovė. – Ekologiškas popierius gali būti pagamintas iš perdirbto popieriaus, kuris gaunamas sumalus spaudos ir kitus leidinius, kartonines dėžes, popierines atliekas, jas ištirpinus ir suformavus naujus norimo dydžio bei kietumo popieriaus lakštus. Ekologišku laikomas ir toks popierius, kuris gaunamas iš greitai atsinaujinančių miškų – gamybai naudojama mediena iš nukirstų greitai augančių medžių, o kirtavietės atsodinamos. Man svarbu tvarumas, todėl stengiuosi į tai maksimaliai koncentruotis. Kai klientui ekologija taip pat yra reikšminga, atsiranda sinergija ir gimsta gražūs, gamtai draugiški gaminiai.“

Atpažinti ekologiškas pakuotes – nesunku

Biretienė atskleidžia, kad ekologiškas pakuotes atskirti nuo įprastų padeda jų išvaizda. „Vizualiai ekologiškos pakuotės neatrodo labai prabangiai, nes nenaudojama papildomų medžiagų – kartono, aksomo, klijų ir kt., kurių gaminimas ir utilizavimas nėra draugiškas gamtai. Taip pat apie pakuočių ekologiškumą praneša ant jų esantys „ekologiškas“, „perdirbama“  ir panašūs ženklai. Dažnai apie pakuotės ekologiškumą kaba įmonės, kurios tas pakuotes naudoja. Pavyzdžiui, mes dirbame su kosmetikos priemonių gamintoja „Math“, kuri garsiai ir aiškiai komunikuoja apie tai, kad visos naudojamos pakuotės yra perdirbamos – pradedant nuo kosmetikos buteliukų, baigiant dėžėmis ir net jose esančiomis drožlėmis, kurio saugo produktą nuo pažeidimų. Jei įmonės politika yra tvarumas ir ekologija – vartotojai apie tai žino“, – sako M. Biretienė.

Paklausta, ar vartotojo neatsakingas elgesys negali turėti neigiamos įtakos pakuotės ekologiškumui, įmonės direktorė patikina, kad negali. „Ekologiškas popierius ir iš jo pagamintos pakuotės net numestos kažkur gamtoje greitai suyra ir tampa dirvožemio trąša. Žinoma, ne visus produktus galima dėti į ekologiškas pakuotes, tačiau kur tik įmanoma reiktų atsisakyti plastiko“, – pabrėžia ji.

Plastiko atliekų skaičiai stebina

Tarptautinės aplinkos teisės centro duomenimis, plastikinės pakuotės sudaro daugiau kaip 40 proc. viso pasaulyje sunaudojamo plastiko. Ši universali ir itin pigi medžiaga dažnai naudojama ir tiekimo grandinėje, pavyzdžiui, dūžtantys gaminiai pakuojami į plastikinę burbulinę plėvelę. Iš kasmet susidarančių maždaug 35 mln. tonų plastiko atliekų, perdirbama yra vos 9 proc., dar 12 proc. sudeginama, o likusi dalis išvežama į sąvartynus arba patenka tiesiai į jūrą.

Plastiko irimo laikotarpis siekia net kelis šimtus metų ir jau dabar kuria tokius reiškinius kaip Ramiajame vandenyne plaukiojanti milžiniška šiukšlių sala. Tiesa, pakuočių tendencijos sparčiai keičiasi jau kelerius metus, dar 2019 m. „DPDgroup“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 70 proc. internetu perkančių lietuvių mano, jog verslas turėtų būti draugiškas aplinkai ir naudoti ekologiškas pakuotes.

Draugiškas ne tik aplinkai

UAB „Miranda Design Solutions“ įgyvendina ne tik aplinkosauginius, bet ir socialiai atsakingus projektus – įmonėje dirba žmonės su intelekto negalia. „Kai viena profesinė mokykla pasiūlė priimti praktikantų, nedvejojome – esame tolerantiški žmonės, be išankstinių įsitikinimų. Darbas su intelekto negalią turinčiais žmonėmis kelia šiokių tokių iššūkių. Pavyzdžiui, vienas negali suskaičiuoti daugiau dešimties, todėl pamokėme dėlioti į krūveles po dešimt ir tada sudėti. Stengiamės prisitaikyti prie žmogaus galimybių, žinoma, tam reikia daugiau laiko sąnaudų, nes tenka patikrinti, ar viskas atlikta teisingai, tačiau kitas jo atliekamas darbas atsveria tam tikrus trūkumus. Įmonėje dirba tik devyni žmonės, todėl kiekvienos rankos mums yra svarbios.

Darbas su intelekto negalią turinčiais žmonėmis išmoko nebijoti tokių žmonių, nežiūrėti  į juos kreivai. Mes jau esame susidarę nuomonę ir į kitą žmogų žiūrėsime atlaižiau, supratingiau, stengsimės surasti ir atskleisti gerąsias jo savybes, o ne koncentruotis, pavyzdžiui, į negebėjimą kontroliuoti emocijų. Atvirumas naujoms idėjoms ir platus požiūris yra itin reikšmingi faktoriai atsakingam verslui“, – sako M. Biretienė.

Šis straipsnis parengtas pagal projektą “Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” Nr. 08.5.1-ESFA-V423-02-0001, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.