fbpx

Prisijungti

Naujienos

Augančiam įmonių finansavimo poreikiui – nauji skaitmeniniai sprendimai

Dėl pandemijos poveikio įmonėms tenka ieškoti ne tik papildomo finansavimo, bet ir sprendimų, kaip apsisaugoti nuo galimų dar didesnių nuostolių. Lietuvoje veikianti tarptautinė faktoringo bendrovė „Factris“ stebi tendenciją, kad dėl krizės pokyčių įmonės labiau linkusios apdrausti savo pirkėjus. Kartu šis laikotarpis bene padvigubino užklausų dėl sąskaitų finansavimo skaičių, todėl bendrovė paspartino skaitmeninių sprendimų integraciją, kad verslai finansavimą gautų paprasčiau bei greičiau.

 

Įmonės aklai nepasitiki ilgalaike partneryste su užsakovais

 

Faktoringo bendrovės duomenimis, drausto standartinio faktoringo sandorių skaičius nuo metų pradžios išaugo 13 proc. punktų. Metų pradžioje jis sudarė apie 70 proc., dabar – 83 proc. standartinio faktoringo portfelio.

 

„Šios tendencijos nereikėtų sieti tik su karantinu, bet jis neabejotinai turi daug įtakos. Jau nuo pernai stebime augančius apdraustų sąskaitų skaičius. Tai parodo, kad įmonės išmoko praeities pamokas, atsakingiau valdo finansus, galimus nuostolius. Įmonių akcininkai sutinka mažinti pelningumą saugumo sąskaita. Žinoma, šių dienų aktualijos tai tik dar labiau paskatino, nes dauguma verslų supranta pinigų srautų valdymo svarbą. Pradėjus trūkinėti atsiskaitymų grandinei darosi vis sunkiau vykdyti einamuosius įsipareigojimus, o tai gali turėti neigiamos įtakos verslo ateičiai. Įmonės aklai nepasitiki net ilgalaike partneryste su užsakovais, realiai vertina pirkėjo mokumą bei, pasinaudodami draudimu, mažina neatsiskaitymo riziką“, – sako UAB Factris LT1 vykdomasis direktorius Paulius Jauga.

Didžiausias kritimas – transporto sektoriuje

Bendrovės duomenimis, daugiausiai sąskaitų faktūrų karantino mėnesiais finansuota didmeninės prekybos sektoriuje veikiančioms įmonėms, nors jų faktoringo portfelis, palyginti su pernai kovu-geguže, susitraukė keliais procentais. O didžiausias kritimas, palyginti su pernai atitinkamu laikotarpiu, – transporto sektoriuje. Pastarojo dalis bendrame potfelyje krito bene perpus – nuo 30 iki 16 proc.

Anot P. Jaugos, šį kritimą galima paaiškinti tuo, kad dėl karantino buvo uždaryta daug gamyklų visoje ES, todėl paklausa transporto paslaugoms mažėjo. Kita priežastis – ribojamas sienų kirtimas, ilgesnės patikros procedūros įvažiuojant į kitą šalį, pačių vairuotojų nenoras važiuoti į pandemijos ypač paveiktas šalis, savisauga, darbuotojų paleidimas į prastovas.

„Specifinis transportas pandemijos laikotarpiu apskritai sustojo, pavyzdžiui, autovežių judėjimas dėl uždarytų automobilių gamyklų. Pagrindinėse eksporto partnerėse sumažėjo ne pirmo būtinumo gaminių vartojimas“, – priduria P. Jauga.

Tiesa, transporto sektoriaus faktoringo portfelio kritimą kompensavo statybų srityje dirbančios įmonės – jos š. m. gegužę sudarė 17 proc. portfelio, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai,  išaugo bene 11 proc. punktais.

Pristatė platformą lankstesniam ir greitesniam finansavimui

 

P. Jauga sako, kad ši neeilinė situacija tik dar kartą įrodė, kokie reikšmingi yra patogūs elektroniniai įrankiai. Todėl bendrovė nusprendė kur kas greičiau nei buvo planavusi pristatyti naują elektroninę platformą, kuri smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėms leidžia gauti finansavimą bei administruoti finansuojamas sąskaitas dar paprasčiau ir efektyviau.

„Reaguojame į tai, kad šiuo metu įmonėms kaip niekad aktualu finansavimą gauti kuo paprasčiau ir operatyviau. Be to, dabartinėje situacijoje ir taip griežtos tradicinių finansuotojų sąlygos įgyja dar daugiau apribojimų. Todėl operatyviai kuriame tokias finansavimo priemones bei paslaugas, kurios realiai pagelbėtų verslui karantino ir ne tik jo metu“, – pažymi P. Jauga.

Anot jo, nauja platforma leidžia realiai atliepti įmonių finansavimo poreikius. Nuo šiol verslo atstovai, prisijungę prie sistemos, gali paprasčiau pateikti sąskaitas faktūras finansavimui gauti, el. būdu paprašyti finansavimo limitų naujiems ir esamiems pirkėjams. Atsiranda galimybė matyti visą informaciją apie savo finansinį portfelį, jo panaudojimą, finansuotas sąskaitas, finansavimo limitus, palūkanų detalizaciją, pirkėjų mokėjimus ir vėlavimus. Platforma taip pat gelbsti administruojant pirkėjų vėluojančias apmokėti sumas, siųsdama jiems automatinius skolos administravimo laiškus.

Maža to, sukūrus naują el. platformą atsirado galimybės naudotis naujais faktoringo produktais, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo. „Greitu metu konkreti kliento portfelio analizė ir statistika bus pateikiama diagramose – tai papildoma priemonė, kuri padės suprantamiau analizuoti turimą faktoringo portfelį, planuotis būsimus pinigų srautus“, – komentuoja P. Jauga.

Faktoringo bendrovė taip pat prisideda prie finansavimo pagalbos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, finansuodama verslą pagal tris INVEGA verslo skatinimo priemones: „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ – skirta finansuoti įmonių prekybinius sandorius, „Alternatyva“ ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ – skirtos suteikti paskolas įmonės tiekėjų sąskaitų padengimui, jeigu įmonės metinė apyvarta ne mažesnė kaip 3 mln. eurų. Be to, už pastarąsias paskolas, nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali gauti palūkanų kompensaciją. Iš bendro šių INVEGA priemonių fondo finansavimui per „Factris LT1” skirta kiek daugiau nei 30 mln. eurų.

Fintech bendrovė „Factris“ įkurta 2017 m. Amsterdame. 2019 m. sausį susijungė su pirmuoju Lietuvoje ne bankiniu sąskaitų finansuotoju „Debifo“. Šiuo metu įmonė savo paslaugas teikia Nyderlanduose, Lietuvoje ir Latvijoje. Artimiausi planai – plėstis į dar daugiau Europos Sąjungos šalių bei tapti didžiausiu ne bankinio faktoringo lyderiu Europoje.

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis

 

Sveiki!

Smagu, kad domitės galimybe bendradarbiauti su užsienio partneriais. Šiuo metu funkcionalumas yra diegiamas ir artimiausiu metu bus aktyvuotas.