Ambasadorius R.Kačinskas „Huffington Post“: Lietuvos ir Graikijos ekonominių ryšių būklė neatspindi bendradarbiavimo potencialo
Dalijamės Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje Rolando Kačinsko publikacija Graikijos „Huffington Post“. Joje – ir kartu su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais surengto Lietuvos-Graikijos verslo forumo reikšmė.
Forumas buvo surengtas 2021 m. spalio 3-5 d. vykusios Lietuvos verslo misijos į Atėnus, Graikiją kontekste. Verslo misiją ir forumą Lietuvos ambasada Graikijoje ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais rengė kartu su Atėnų komercijos ir pramonės rūmais, Graikijos įmonių federacija (SEV), ekonominės plėtros agentūra „Enterprise Greece“ ir Graikijos ambasada Vilniuje.
„Ar gali dvi ilgalaikių bendradarbiavimo tradicijų ekonomikos srityje neturinčios valstybės tapti viena kitai reikšmingomis prekybos ir verslo partnerėmis?“, klausia Lietuvos ambasadorius Rolandas Kačinskas savo spalio 24 d. Graikijos „Huffington Post“ paskelbtame straipsnyje.
Graikijos auditorijai visų pirma skirtame straipsnyje R.Kačinskas supažindina skaitytoją su Lietuvos pasiekimais ekonomikos srityje ir pristato sektorius, kuriose Graikija ir Lietuva galėtų bendradarbiauti artimiau.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus, Lietuvos ir Graikijos ekonominiai ryšiai neatspindi tarpusavio valstybių bendradarbiavimo potencialo.
„Gerai besiklostantys politiniai ir diplomatiniai Graikijos ir Lietuvos santykiai būtų dar tvirtesni, jei juos abiem šalims pavyktu užpildyti ekonominiu bendradarbiavimo turiniu“, pažymi R.Kačinskas.
Straipsnis parengtas pagal 2021 m. spalio 4 dieną Atėnuose vykusio Lietuvos-Graikijos verslo forumo metu skaitytą pranešimą.
R.Kačinsko straipsnį "Huffington Post" rasite čia.
Žemiau pateikiame lietuvišką straipsnio versiją.
***
Lietuvos ir Graikijos ekonominių ryšių būklė neatspindi bendradarbiavimo potencialo
Rolandas KAČINSKAS, Lietuvos ambasadorius Graikijoje
Ar gali dvi ilgalaikių bendradarbiavimo tradicijų ekonomikos srityje neturinčios valstybės tapti viena kitai reikšmingomis prekybos ir verslo partnerėmis? Konkrečiai kalbu apie 1800 km viena nuo kitos nutolusias, skirtinguose Europos pakraščiuose esančias valstybes Graikiją ir Lietuvą.
Beveik 100 tūkstančių Graikiją kiekvienais metais aplankančių Lietuvos turistų greičiausiai atsakytų, kad įveikti tokį atstumą šiais laikais – ne problema. Tačiau sprendžiant iš prekių, paslaugų ir investicijų judėjimo tarp Lietuvos ir Graikijos, dvi šalys yra vis dar toli viena nuo kitos.
Ką sako statistika?
Paprastas Graikijos vartotojas, vaizdą apie Graikijos užsienio prekybą susidarantis iš parduotuvių lentynose ar vitrinose išstatytų prekių, nuomonės apie ženklą „Pagaminta Lietuvoje“ greičiausiai neturės jokios. Ir nors Graikijos parduotuvėse galima aptikti kietąjį lietuvišką sūrį, rūkytus mėsos gaminius, pieno produktus, kosmetikos ar kai kuriuos kitus gaminius, tačiau šios ir kitos Lietuvoje pagamintos plataus vartojimo prekės užima itin nedidelę Graikijos rinkos dalį.
Tuo tarpu ženklui „Pagaminta Graikijoje“, o jei tiksliau - „Išauginta Graikijoje“ Lietuvos rinkoje sekasi geriau. Ypač mėgstami valgomieji vaisiai ir riešutai – pagal parduodamą šios produkcijos kiekį, Graikija papuola į 14-ą didžiausią Lietuvos importo rinką. Augantį graikiškos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos populiarumą Lietuvoje rodo ir pastaraisias metais Vilniuje atidarytos kelios specilizuotos graikiškos produkcijos parduotuvės. Be to, populiarėja ir paslauga, leidžianti produkcijos užsisakyti į namus Lietuvoje tiesiai iš Graikijos ūkinininkų ir smulkių gamintojų.
Vigi tarpusavio prekyba tarp Lietuvos ir Graikijos yra neženkli - 2020 m. ji siekė tik 105 mln. EUR. Šalys viena kitai eksportavo prekių už maždaug vienodą vertę. Galime pasidžiaugti nebent tuo, kad tarpusavio prekybos apimtys per pastaruosius penkeris metus išaugo dvigubai ir tai, kad Lietuvos ir Graikijos prekybos apimtys yra beveik lygios Graikijos prekybai su Latvija ir Estija kartu sudėjus.
Nereikšmingas Graikijos-Lietuvos prekybos apimtis gerai atskleidžia palyginamasis svoris, kurį šalys turi viena kitos atžvilgiu savo užsienio prekyboje.
2020 m. Graikijai tiek Lietuvos prekių eksporto, tiek prekių importo rinkoje teko 0,2 proc viso Lietuvos prekių eksporto ir importo. Lietuvos svoris Graikijos užsienio prekyboje buvo dar mažesnis – atitinkamai 0,14 proc. Graikijos eksporto ir 0,07 proc importo (2019 m. duomenys).
Panašios tenedencijos ir tarpusavio prekyboje paslaugomis. 2020 m. Graikijai teko 0.1 % viso Lietuvos eksporto, kas sudarė maždaug 11 mln EUR. Paslaugų importas iš Graikijos siekė 33 mln EUR, ir tai sudarė 0,6 % viso Lietuvos paslaugų importo. Tiesa, 2020 m. skaičiai neatspindi iki tol vyravusios paslaugų importo iš Graikijos augimo tendencijos, kadangi praėjusiais metais prekyba paslaugomis ženkliai susitraukė dėl COVID-19 pandemijos, ypač paveikusios su kelionėmis susijusias paslaugas, kas ir sudaro didžiausią paslaugų importo iš Graikijos dalį.
Nedžiugina situacija ir tarpusavio investicijų srityje: Lietuvos tiesioginės investicijos Graikijoje 2020 m. gruodžio 31 d. siekė 9,1 mln. EUR, o Graikijos investicijos Lietuvoje – 0,9 mln. EUR.
Οptimistiškai nuteikia nebent situacija turzimo srityje, tačiau čia labai ryškus asimetriškumas: 70 tūkstančių į oficialias statistines apskaitas patenkančių Lietuvos turistų ir dar bent iki 20 tūkstančių keliavusių į Graikiją individualiai palygint tik su 6,5 tūkst Graikijos turistų į Lietuvą 2019 m.
„Ne prioritetinės rinkos“
Norint, galima surasti daug priežasčių, kodėl Lietuvos-Graikijos ekonominiai ryšiai yra tokie, kokie yra. Paprastai nurodomos objektyvios priežastys, tokios kaip sąlyginai nedidelis rinkų dydis ir gylis, šalių ekonomikų struktūrų charakteristikos, didelis geografinis atstumas, prastos transporto jungtys. Dažnai sprendimus lemia ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip visuomenėse egzistuojantys stereotipai, žmonių individualūs požiūriai ir motyvai, silpni istoriniai ir kultūriniai ryšiai.
Kad ir kokios būtų priežastys, - o greičiausia dėl jų visumos, - Lietuva ir Graikija viena kitos neįvardija prioritetinėmis rinkomis. Atitinkamai, eksporto ir investicijų skatinimo finansiniai ir kiti resursai nukreipiami į artimesnes, didesnes ir geriau pažįstamas rinkas. Apribotas dėmesys savo ruožtu sukuria papildomas kliūtis dvišalių ekonominių santykių plėtrai. Taip sukuriamas užburtas ratas, nesuteikiantis Lietuvos-Graikijos ryšiams ekonomikoje ir versle naujos trajektorijos.
Ar tikrai dabartinė dvišalių ekonominių santykių būklė yra viskas ką galima „išspausti“ , o priežastys, lemiančios šiuos santykius – nepajudinamos?
Tikslas – atrasti vienas kitą
Tarpvalstybiniai Lietuvos ir Graikijos santykiai pagreitį įgavo 2004 m. Lietuvai tapus ES nare. Tačiau jį ekonominėje plotmėje pristabdė 2009 m. kilusis finansų krizė. Prarastas beveik dešimtmetis, atrandant viena kitą. Todėl žvelgiant į priekį, svarbu suvokti, kad Lietuva 2021 metais – tai nebe ta pati ES naujokė su silpnai išvystyta ekonomika, o Graikija – krizės gniaužtuose įstrigusi valstybė.
Graikų požiūris į Lietuvą ir jos ekonominius „raumenis“ pasikeičia, sužinojus, jog Lietuva, būdama bent tris kartus mažesnė už Graikiją, nedaug atsilieka nuo jos prekių eksporto dydžiu. Eurostat duomenimis, 2019 m. Lietuva su beveik 29,6 mlrd. EUR ir Graikija su 33,3 mlrd. EUR dalijosi 20 ir 21 vietomis prekių eksporto srityje Europos Sąjungoje. Net Covid-19 „pandeminiais“ 2020-aisis Lietuvos eksportas siekė 28,7 mlrd EUR, ir sprendžiant pagal 2021 m. sausį – rugpjūtį, palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, 18,7 % fiksuotą eksporto padidėjimą, Lietuvos eksportas 2021 m. gali viršyti 30 mlrd. EUR.
Šie įspūdingi eksporto skaičiai teigiamai veikia šalies užimtumą ir pajamas, o jos, savo ruožtu, vartojimą. Naujausi Eurostato paskelbti duomenys rodo, kad namų ūkių materialinės gerovės rodiklis, dar vadinamas realiu individualiu vartojimu (AIC) vienam gyventojui, išreikštu perkamosios galios standartais (PPS) Lietuvai, 2020 m. buvo tik 4 proc. mažesnis už ES vidurkį.
Eksportui toliau augant ir ekonomikai plečiantis (2021 m. pirmąjį ketvirtį šalies realusis BVP jau viršijo 2019 m. stebėtą „priešpandeminį“ lygį), šaliai toliau kopiant „Doing Business Indicator“ (dabar – tarp 11 geriausių iš 190 pasaulio šalių) reitinge, visa tai rodo, kad Graikija turėtų į Lietuvą, kaip daug žadančia ekonominę partnerę, pažvelgti įdėmiau.
Tas pats pasakytina apie Graikiją. Lietuvos verslą turėtų vilioti ne tik gerėjantys makroekonominiai šalies rodikliai, bet ir Graikijos vyriausybės dedamos pastangos skatinti šalies ekonomiką ir verslą, mažinti administracinę naštą, diegti skaitmenizavimą, įgyvendinti šalies atsivėrimo strategiją ir gerinti investicinę aplinką. Be to Lietuvos verslininkams reikėtų į Graikiją žvelgti ne tik kaip 11 mln nuolatinių gyventojų turinčią šalį, bet ir papildomai 34 mln per metus turistų pritraukiančią rinką, galinčią pasitarnauti kaip tam tikra platforma, paskleidžiant prekės ženklą „Pagaminta Lietuvoje“ į skirtingus pasaulio kampelius.
Neišnaudotos galimybės
Visa tai leidžia teigti, kad Lietuvos ir Graikijos ekonominiai ryšiai neatspindi tarpusavio valstybių bendradarbiavimo potencialo, o tarpusavio mainuose šalys gali pasiūlyti viena kitai daug daugiau nei vaisiai ir turistai.
Kaip pavyzdį apie ir kitose srityse egzistuojančias ekonominio bendradarbiavimo galimybes galima paminėti 2016 m. Graikijos kompanijos INTRACOM Defense laimėtą Lietuvos kariuomenės konkursą įsigyti vidinio ryšio įrangą, montavimui į Lietuvos kariuomenės savaeiges haubicas, ugnies valdymo centrus bei šarvuotas transporto priemones, bei dėl šio kontrakto užsimezgusį bendradarbiavimą su Lietuvos bendrove „Elsis TS“. Abi šios kompanijos parengė ir šiuo metu įgyvendina ilgalaikį investicinį projektą gynybos pramonės srityje.
Šis netipinis Lietuvos - Graikijos bendradarbiavimo pavyzdys rodo, kad tarp šalių gali sėkmingai megztis ekonominio bendradarbiavimo ir verslo ryšiai aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonomikos srityse taip pat.. Kaip abiejų pusių interesus atitinkančias bendradarbiavimo sritis matyčiau bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos (ypač saulės energijos), ICT, gyvosios gyvybės mokslų, start-up ekosistemos kūrimo, Fintech, elektronikos ir lazerių srityse.
Lietuva šiose srityse turi daug ką pasiūlyti. Štai tik keletas faktų: Lietuva turi didžiausią ICT pramonę Baltijos šalyse, turinčią išskirtinį potencialą tiek vietos, tiek užsienio plėtros įmonėms; Lietuva užima daugiau nei pusę pasaulinės pikosekundinių lazerių spektrometrų rinkos, o turėdama 10 proc. pasaulinės rinkos, Lietuva yra viena pagrindinių femtosekundžių lazerių sistemų eksportuotojų pasaulyje; Lietuva sparčiai vystosi kaip pagrindinis elektroninės gamybos centras Baltijos regione, ypač orientuojantis į elektroninius, kompiuterinius ir optinius produktus.
Covid-19 kontekste, atskirai reikėtų išskirti vieną sparčiausiai ES augantį Lietuvos gyvybės mokslų sektorių. 2019 m. jis sugeneravo apie 2.9% šalies BVP, o strateginis tikslas iki 2030 m. pasiekti 5% BVP ir Lietuvai tapti viena pirmaujančių Vidurio ir Rytų Europos šalių šioje srityje. Lietuvoje gaminami komponentai koronaviruso testams bei reagentai, kuriuos naudoja mRNR technologija grįstas vakcinas kuriančios ir gaminančios kompanijos, netiesiogiai priartina žmoniją prie pergalės prieš pandemiją.
Visa ta leidžia manyti, kad Lietuva gali sudominti Graikiją kaip partnerė, jai pačiai įgyvendinant aukštos pridėtine vertės kūrimu paremtą šalies augimo strategiją.
Prie neišnaudotų galimybių, dar atskirai paminėčiau bendradarbiavimą jūrų industrijų srityje. Lietuvai, o jei konkrečiau – vieninteliam Lietuvos jūrų uostamiesčiui Klaipėdai ir jo regionui įgyvendinant „mėlynosios ekonomikos“ plėtros strategiją, Graikija galėtų būti natūraliu partneriu, bendradarbiaujant tiek tokiose labiau tradicinėse jūrų pramonės šakose, kaip laivų statyba ir remontas, transportas ar turizmas, tiek naujai augančiose sektoriuose, tokiuose kaip atsinaujinanti energetika (bangų mūšos ar jūros srovių panaudojimas), moksliniai tyrimai ir plėtra ir pan. Tokių bendradarbiavimo pavyzdžių jau esama. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas bendradarbiaus su Atėnų žemės ūkio universitetu kartu su kitais Europos partneriais įgyvendinant pagal ES programą „Horizon 2020“ finansuojamą projektą, skirtą išmaniųjų pakrančių miestų tvariai plėtrai. Kad tokių bendradarbiavimo pavyzdžių atsirastų daugiau, rūpinsis ir didžiausiame Graikijos uoste Pirėjuje steigiamas Lietuvos garbės konsulatas.
Galiausiai, galimybių esama ieškant tam tikros sinergijos tarp Lietuvos ir Graikijos ekonomikos plėtrų, įgyvendinant ES Žaliojo kurso darbotvarkę ir ES ekonomikos gaivinimo priemonėje deklaruojamus tikslus.
Kada pagerės susisiekimas tarp Lietuvos ir Graikijos?
Šiandien, jei keliautumėte tarp Lietuvos ir Graikijos sostinių, pėstute sugaištumėte 443 val, automobiliu - 30 val, o vykstant geležinkeliu traukinį iš Atėnų į Vilnių reikėtų pakeisti bent 6 kartus. Greičiausiai iš vienos sostinės į kitą nuvyktumėte lėktuvu – maždaug per 2 val. 50 min. – tačiau tik turistinio sezono metu ir tik skrendant vienintele pigių skrydžių bendrove. Dėl prastų jungčių, vidutiniškas krovininių automobilių tranzito laikas tarp sostinių yra nuo šešių iki septynių kalendorinių dienų.
Ar susisiekimas sausumos keliais pagerės, priklausys nuo kelių šiuo metu jau įgyvendinamų ar planuojamų įgyvendinti infrastruktūrinių projektų.
Pirma, tiek Lietuva su kitomis dvejomis Baltijos valstybėmis, tiek Graikija siekia pagerinti geležinkelių infrastruktūrą ir jungtis su kitomis Europos valstybėmis. Baltijos valstybės tai daro per „Rail Baltica“, kuri jas sujungs Europine vėže skriejančių greitaeigiu traukiniu su Lenkija, o per ją toliau su Vidurio Europos geležinkelių tinklais. Integravus Lietuvą į Europos geležinkelių tinklą, tai ateityje prisidės prie ženklaus jungčių tarp Graikijos ir Lietuvos pagerinimo, turint omeny ir Graikijos išsikeltą strateginį tikslą pratęsti jūrų koridorių, jungiantį Pirėjų su Azijos rinkomis, link Vidurio Europos.
Antras infrastruktūros projektas, galintis ženkliai pasitarnauti Graikijos ir Lietuvos sujungimui, yra „Via Carpatia“ transporto maršrutas. Jis automagistrale sujungtų Lietuvos uostamestį Klaipėdą su Graikijos šiauriniu uostu Salonikais. Nutiesus šią magistralę, ji taptu ne tik trumpiausia Graikiją su Lietuvą sujungiančia jungtimi, bet iš esmės būtų pirmoji tikra transporto jungtis tarp Baltijos ir Egėjo jūrų.
Abu šie projektai iš naujo apibrėžtų tradiciškai Europoje Vakarų-Rytų kryptimis vyraujančias jungtis, ženkliai pagerindama susisiekimą tarp žemyno Pietų ir Šiaurės bei suteikdama naują kokybę tarpusavio prekybos ir ryšių požiūriu.
Na, o kol bus įgyvendinti šie dideli infrastruktūriniai projektai, greičiausias ir pigiausias būdas pagerinti jungtį tarp Lietuvos ir Graikijos būtų oro keliu. Lietuva labai sveikintų, jei tiesioginį skrydį tarp Vilniaus ir Atėnų pradėtų kuris nors iš graikiškų oro vežėjų, tarkime „Aeagean Airlines“.
Daugiau verslo, stipresni Lietuvos-Graikijos ryšiai
„Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“, – ši liaudies išmintis tinka ir stiprinant dvišalius Lietuvos-Graikijos verslo ryšius. Turint tai minty, 2019 m. rugsėjo 24-25 dienomis ir 2021 m. spalio 3-5 dienomis Lietuva ir Graikija apsikeitė atvykstamosiomis verslo misijomis, kurių metu buvo surengti Lietuvos-Graikijos verslo forumai, B2B kontaktų renginiai, apsilankymai vietos įmonėse. Susidomėjimas misijomis, išsivežtas naujas požiūris apie šalį ir užmegzti kontaktai patvirtina, kad verslo ir ekonominio bendradarbiavimo srityje tarp Lietuvos ir Graikijos yra daug neišnaudotų galimybių.
Lietuvos ir Graikijos tarpvalstybiniai santykiai auga ir plečiasi. Ypač intensyvūs politinių ir diplomatinių kontaktų prasme buvo šie metai. Simboliška, kad šis proveržis fiksuotas šiais metais, žyminčiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo 30-etį bei pasitinkant kitais metais žymėsiantį Lietuvos-Graikijos diplomatinių santykių 100-etį. Tačiau aišku viena - gerai besiklostantys politiniai ir diplomatiniai Graikijos ir Lietuvos santykiai būtų dar tvirtesni, jei juos abiem šalims pavyktu užpildyti ekonominiu bendradarbiavimo turiniu.
***
Lietuvos-Graikijos forumas surengtas 2021 m. spalio 3-5 d. vykusios Lietuvos verslo misijos į Atėnus, Graikiją kontekste. Verslo misiją ir forumą Lietuvos ambasada Graikijoje ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais rengė kartu su Atėnų komercijos ir pramonės rūmais, Graikijos įmonių federacija (SEV), ekonominės plėtros agentūra „Enterprise Greece“ ir Graikijos ambasada Vilniuje.
