Kasmet aplinkosaugoje įvyksta bent keli pokyčiai, tačiau šiemet jų – daugiau nei įprasta. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių, aplinkosaugos sprendimų lyderių „Baltic Recycling Group“ direktorė Ieva Redikaitė sako, kad šiuos pasikeitimus privalo žinoti kiekvienas gamybinės įmonės aplinkosaugininkas, buhalteris, apskaitininkas ar kitas darbuotojas, kuris įmonėje yra atsakingas už aplinkosaugą.

Didinami mokesčiai už aplinkos teršimą ir pakuotė pradedama skirstyti į perdirbamą bei neperdirbamą

Kaip ir galima buvo tikėtis, Lietuvoje ir toliau didinami mokesčiai teršiantiems aplinką. Nuo 2022 m. yra didinami mokesčio už aplinkos teršimą tarifai.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad brangs pakuotės: popierinės pakuotės nuo 2022 metų, lyginant su 2021 m., brangsta nuo 125 Eur/t iki 133 Eur/t (perdirbamos), stiklinės nuo 225 Eur/t iki 279 Eur/t (perdirbamos), medinės nuo 159 Eur/t iki 189 Eur/t (perdirbamos).

Na, o nuo 2022 m. sausio 1 d. yra nustatyti skirtingi mokesčio tarifai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotės rūšims. Kitaip tariant, naudojantys pakartotinai naudojamas ar perdirbamas pakuotes galės mokėti mažesnius mokesčius, tuo tarpu naudojantys neperdirbamas pakuotes, tampančias atliekomis, privalės mokėti daugiau, kadangi tokios atliekos gali būti tik šalinamos arba panaudojamos energijai gauti. Neperdirbamos pakuotės Valstybės tarifai ties atskiromis pakuotės rūšimis yra virš 40 proc. didesni nei perdirbamoms pakuotėms, tad išties svarbu teisingai įsivertinti importuojamos/parduodamos į Lietuvos rinką pakuotės rūšį. I.Redikaitė teigia, kad vieno išaiškinimo, kaip tai padaryti teisingai – nėra, tačiau pagrindinis įrodantis dokumentas dėl pakuotės perdirbimo tūrėtų būti prekės/produkto tiekėjo teikiama informacija.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad metalinė pakuotė nuo 2021 m. birželio mėnesio pradėta skirstyti į aliuminę ir kitą metalinę (juodųjų metalų) pakuotę. Mokesčio tarifai, mokant valstybei šiai pakuotės rūšiai lieka tie patys, tačiau skirstymas privalomas apskaitoje.

Laikinai stabdomas 2022 m. pakuočių apskaitos vedimas GPAIS. Vieniems tai džiugi žinia, kitiems tai susirūpinimas.

Visos įmonės vykdančios importo, gamybos, pardavimo į Lietuvos rinką, eksporto veiklą, žino, kas yra GPAIS (vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) ir jau yra įvertinę šios sistemos veikimo principus ir prisitaikę prie papildomo duomenų teikimo į šią sistemą.

Pagal atnaujintus teisės aktus pakeistas pakuočių klasifikatorius – dviženkliai pakuočių kodai pakeisti į triženklius, metalinės pakuotės pradedamos skirstyti į aliuminę ir juodųjų metalų, kombinuota popierinė ir kombinuota kita pakuotės apjungtos į vieną – kombinuotą pakuotę.  Šis klasifikatorius yra naudojamas vykdant pakuočių registraciją bei apskaitą GPAIS sistemoje, kurioje šiuo metu nėra techninių galimybių šio klasifikatoriaus pakeisti atsižvelgiant pasikeitusius teisės akto reikalavimus. Taip pat GPAIS yra užfiksuotas ne vienas techninis trūkumas, kuriuos reikia tvarkyti.

Dėl šių priežasčių GPAIS yra laikinai stabdoma 2022 m. visų pakuočių apskaita ir atnaujinimo darbai planuojami atlikti ne anksčiau kaip š.m. II ketvirtį (tiksli data nėra nurodoma). Iki kol bus atliekami GPAIS atnaujinimo darbai, visų pakuočių apskaita už 2022 m. turi būti vykdoma įmonėje popieriniame arba elektroniniame formate laisva forma vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytais reikalavimais pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitai. Pašalinus GPAIS trūkumus bei įdiegus atnaujinimus pagal teisės aktus visi ūkio subjektai, kurie privalo vesti pakuočių apskaitą, privalės duomenis suvesti arba sukelti į GPAIS nuo š.m. sausio 1 d. (atgaline tvarka).

„Įmonės dėl GPAIS pakuočių srauto laikino išjungimo atsipalaiduoti neturėtų, o priešingai turi pradėti ruoštis pakeitimams ir rinkti informaciją apie pakuotės rūšį, perdirbamumą, teisingą skirstymą, nes priešingu atveju, netvarkinga apskaita, neteisingas pakuotės skirstymas bei atnaujinimų neįvedimas metų pabaigoje gali lemti stipriai išaugusį taršos mokestį“,- sako Ieva Redikaitė.

Europadėklų apskaita suklaidina dažną

Kitais atvejais trūksta paprasto apskaitos proceso paaiškinimo. Geras pavyzdys – ES rinkai sukurtas europaldėklų standartas. Šie padėklai yra standartizuoti ir sukurti taip, kad rinkoje išliktų iki galutinio sudėvėjimo. Visgi, įmonės neretai europadėklus paprasčiausiai „pameta“ bei negali numatyti tolimesnės europadėklo naudojimo eigos. Būna, kad įmonės jas sudegina, jų darbuotojai padėklus pasisavina arba bendrovės atiduoda europadėklus savo klientams be jokių priėmimo-perdavimo aktų ar kitų dokumentų.

Tokiu atveju yra mokamas taršos mokestis, tarsi europadėklas buvo realizuotas rinkoje. Kad netektų mokėti, yra būtina turėti dokumentus, kurie nurodytų, kur padėklas keliavo toliau. 9 iš 10 įmonių nežino, kad parduotiems ar atiduotiems tuštiems europadėklams, turintiems perdavimą įrodančius dokumentus, taršos mokesčiai, tokie kaip padėklo išleidimo į rinką, nėra taikomi.

Aplinkosaugos teisės aktų pokyčiai – svarbu juos sekti nuolat.

Dažnu atveju įmonės bando sutaupyti ir rūpinimąsi aplinkosauga ir jos apskaitą perduoda buhalteriams, gamybos vadovams ar kitiems darbuotojams, kuriems tai tikrai nėra prioritetas: „Problema tame, kad taip bandant sutaupyti, įmonės iš tiesų dažnai ilgainiui išleidžia daug daugiau. Nors buhalteriai išmano įprastos apskaitos, įskaitant GPAIS ir įprastų mokesčių mokėjimo niuansus, aplinkosaugoje vien per paskutinius metus yra bent 5 itin svarbūs pasikeitimai, kurie turėjo įtakos apskaitai ir taršos mokesčio dydžiui. Deja, buhalteriams ar kitiems atsakingiems darbuotojams tokie pokyčiai nėra lengvai suprantami – aplinkosauga yra nuolatinis domėjimosi ir informacijos rinkimo procesas apie esamus ir planuojamus pakeitimus apskaitų rengimui, todėl asmuo, galintis šiai sričiai skirti tik nedidelę dalį laiko, kokybiškai tokio darbo atlikti negali. Kiekvienam galimam scenarijui apgalvoti bendrovės turi paprasčiausiai per mažai laiko ar žmogiškųjų resursų. Ironiška tai, kad jų trūksta būtent dėl taupymo, bet galiausiai už atliekas ir taršą sumokama daugiau nei planuota“, - apibendrina I.Redikaitė.

Straipsnis publikuojamas įgyvendinant projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ (Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001), finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.