Prisijungti

Naujienos

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai siekia glaudesnio Lietuvos – Ukrainos istorinio – kultūrinio bendradarbiavimo

Lietuvos – Ukrainos forumo išvakarėse Vilniuje pristatomas Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo atkūrimo projektas

Gruodžio 8 dieną Lietuvoje lankysis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Jis susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, dalyvaus tradiciniame dvišaliame prezidentų tarybos posėdyje, atidarys prezidentūroje vyksiančią saugumo iššūkių Europai aptarimo konferenciją. Taip pat planuojamas p. P. Porošenkos ir p. D. Grybauskaitės dalyvavimas organizuojamame tradiciniame Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forume.

Ta proga Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bendradarbiaudami su  Labdaros fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“, Vilniuje gruodžio 7 d. organizuoja projekto „Kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo atkūrimas nacionalinio Kijevo Pečorų istorinio, kultūrinio draustinio Dievo Motinos Užmigimo sobore“ pristatymą, kuris vyks Lietuvos dailės muziejuje.

„Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, š. m. spalio 26 d. pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Labdaros fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“, siekia, kad Lietuvos – Ukrainos verslininkų bendradarbiavimas apimtų ne tik ekonominę sferą, bet ir prisidėtų prie tampresnių valstybių istorinių – kultūrinių saitų stiprinimo“, - pažymi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.

Fondo veiklai – mokslininkų ir politikų palaikymas

Paramos fondą „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ 2016 metais įsteigė visuomenės veikėjas, nusipelnęs Ukrainos kelininkas Robertas Gabulas, palaikomas Lietuvos respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio. 

Pagrindinis fondo tikslas yra išlaikyti ir atkurti kultūrinį paveldą Ukrainoje ir Lietuvoje. Pirmuoju fondo projektu kaip tik ir tapo antkapinio kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio  paminklo atstatymas Kijevo Pečorų laurų vienuolyne, Uspenjės sobore.

Šio paminklo atstatymą 2014 metais iniciavo tuometinis LR ambasadorius Ukrainoje Petras Vitiekūnas. Kitais metais pradėjo dirbti skulptoriai ir projekto vykdytojai. Iš Ukrainos pusės – Oles Sidoruk ir Boris Krylov, nacionalinės Ukrainos dailininkų sąjungos nariai. Lietuvos respublikai atstovavo profesorius Arūnas Sakalauskas, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dizaino katedros vadovas.

2015 m. buvo tęsiamos diskusijos dėl projekto detalių tarp Ukrainos architektų, istorikų bei meno istorikų, prie kurių prisijungė ir profesorius Alfredas Bumblaukas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Garsūs lenkų specialistai taip pat pateikė mokslinių pasiūlymų ir suteikė organizacinę pagalbą.

Projekto „Uspenjės sobore esančio kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo atstatymas“ palaikė tarpparlamentinė Ukrainos Aukščiausios Rados – Lietuvos Respublikos Seimo – Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato asamblėja (2016 m. gegužės 30 – 31 d.).

„Atminimo apie didį žmogų, kuris atliko reikšmingą vaidmenį mūsų bendroje istorijoje, išsaugojimas yra labai svarbus. Todėl aš turiu užtikrinti šio projekto, kurį mes remiame, gyvybingumą. Sieksiu, kad „Kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo atkūrimas neliktų tik gražią svajone, o įsibėgėję darbai teikia vilties, kad paminklas bus atkurtas. Kunigaikščio Konstantino Ostragiškio atminimo įamžinimas – tai galimybė dar kartą priminti bendrą abiejų tautų, lietuvių ir ukrainiečių, istoriją, stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą kultūros, meno istorijos srityse“, - akcentuoja paramos fondo „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ pirmininkas Robertas Gabulas.

Konstantinas Ostrogiškis – Oršos mūšio karvedys

Kunigaikščių Ostrogiškių dinastija reprezentuoja bendrą Ukrainos ir Lietuvos tautoms istorijos laikotarpį. Laikotarpį, kai Ukraina ir Lietuva buvo apjungtos į vieną valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Vienas žymiausių šios giminės atstovų buvo kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (1460–1530), turėjęs Vilniaus kašteliono, Volynės žemės maršalkos, Lucko, Vinicos, Braclavo ir Zvenirodkos seniūno titulus. Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis išgarsėjo kaip vienas šlovingiausių Europos XVI a. karvedžių,

Istoriniai šaltiniai mini K. Ostrogiškio 63 pergales įvairiuose mūšiuose. Garsiausias – Oršos mūšis prieš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę. Šį mūšį vaizduojantis paveikslas, saugomas Varšuvoje, Lenkijos nacionaliniame muziejuje, yra apskritai pirmas batalinio žanro paveikslas šalyje.

Ukrainos istorijos vadovėliuose apie Ostrogiškius rašoma, kad tai buvo stambūs magnatai, daugelio žemių Voluinėje, Podolėje, Galicijoje, aplink Kijevą savininkai, užėmė svarbius valstybinius postus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Lenkijoje. Dosnumu ir gera širdimi garsėjęs K. Ostrogiškis žinomas ir kaip stačiatikių cerkvių fundatorius, mokyklų vaikams prie jų steigėjas. O tai, kad stačiatikų tikėjimo kunigaikščiui K. Ostrogiškiui Gardino Seimas 1522 metais patikėjo Trakų vaivadiją, buvo reta išimtis to meto politikoje.

Projektui - Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio palaikymas

Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis pažymi, kad jau nuo XIV amžiaus Lietuvą ir Ukrainą sieja glaudi ir turtinga bendra istorija. O viena ryškiausių mus jungiančių istorinių asmenybių kaip tik ir yra Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Senojo vietininkas pietvakarinėse kunigaikštystės žemėse, LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis. Jis ne tik žymus karvedys, bet ir švietimo, kultūros puoselėtojas – mecenatas, palikęs ryškų pėdsaką mūsų abiejų valstybių gyvenime. K. Ostrogiškio palikimas - eilė istorijos ir architektūros paminklų Vilniuje, Ostroge, kituose Vakarų Ukrainos miestuose.

Po mirties kunigaikštis buvo palaidotas žymiausioje stačiatikių šventovėje – Kijevo Pečorų Lauros Švč. M. Marijos  Ėmimo į dangų (Uspenjės) cerkvėje, kurioje virš palaidojimo vietos jo sūnus pastatė didingą, pagal XVI a. Vidurio Europoje dominavusias tradicijas, barokinį antkapinį paminklą. Deja, II-ojo pasaulinio karo metu pati cerkvė kartu su šiuo  antkapiniu paminklu buvo sunaikinti.

„Reikia pažymėti, kad šioje cerkvėje yra palaidota nemažai Gediminaičių dinastijos atstovų, todėl Kijevo Pečiorų Lauros vienuolynas gali būti laikomas vienu svarbiausių mūsų tautos panteonų“, - teigia Ambasadorius.

„Lietuvos ir Ukrainos visuomenės veikėjų, istorikų, politikų iniciatyva siekiama atkurti buvusį antkapinį paminklą K. Ostrogiškiui, ties kurio projektu jau dirba žinomi Lietuvos ir Ukrainos skulptoriai. Šis projektas savo apimtimi ir svarba yra vienas reikšmingiausių Lietuvos istorijos paveldo įamžinimo užsienyje projektų. Kadangi šio didingo mūsų bendro su Ukraina kultūros paveldo objekto atstatymas reikalauja nemažai lėšų ir veiksmų koordinavimo, sveikintina, jog tam buvo įkurtas fondas ,,Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“, vadovaujamas lietuvių verslininko Robertas Gabulas. Šio projekto įgyvendinimas įmanomas tik sujungus Lietuvos ir Ukrainos valdžios, verslo ir visuomenės pastangas. Viliuosi, kad Lietuvos visuomenė bei verslas aktyviai prisidės prie šio išskirtinio projekto įgyvendinimo“, - pažymi p. Janukonis.

Paminklas - meno kūrinys

Menotyrininkai antkapinį paminklą K. Ostrogiškiui laiko žymiu Renesanso epochos Ukrainos meno kūriniu. Paminklą tėvui sūnus, Kijevo vaivada Konstantinas Vosylius Ostrogiškis užsakė italų meistrams. Panašių ir jam lygių galima išvysti Krokuvos Vavelyje. Tačiau paminklas K. Ostrogiškiui buvo sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą, 1941 metais susprogdinus Uspenjės soborą. Iš paminklo archyvuose liko tik piešinių, nuotraukų, aprašymų. Soboras buvo atstatytas 2000-aisiais,  o

Ukrainos kultūros ministerija leido Pečorų lauroje, pačiame svarbiausiame Ukrainos stačiatikių sobore, autentiškai atstatyti buvusį paminklą K. Ostrogiškiui. Originalus paminklas bus 7,5 metro aukščio, 6 metrų pločio

Kaip paminklo K. Ostrogiškiui atkūrimo istorinėje pažymoje rašo žinoma Ukrainos architektė-restauratorė Nina Šepitko, Uspenjės sobore per 900 jo gyvavimo metų buvo palaidota daug svarbių istorinių asmenybių ir lauros fundatorių. Nuo XV amžiaus tai buvo pagrindinė Ukrainos aristokratijos laidojimo vieta. Dar XX amžiaus pradžioje žymus šalies istorikas, menotyrininkas Fiodoras Ernstas jų antkapinius paminklus yra pavadinęs aukščiausio lygio meno kūriniais.

Trys per konkursą atrinkti Lietuvos ir Ukrainos skulptoriai (Arūnas Sakalauskas, Olesijus Sidorukas ir Borisas Krylovas) už surinktas privačias lėšas jau yra sukūrę du paminklo maketus: pirmiausia – 15 kartų sumažintą variantą, o dabar padarytas 5 kartus sumažintas variantas.

Iš pradžių visas puošnaus paminklo detales skulptoriai su istorikais išsamiai aptarė Kijeve vykusioje dviejų dienų konferencijoje, joje dalyvavo ir Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas. Ostrogiškiai kilę iš Gediminaičių, todėl paminklo viršuje, šalia Ostrogiškių giminės herbo, remiantis Vakarų Europos pavyzdžiais, įkomponuotas ir giminės herbas Vytis.

Lietuvos – Ukrainos verslininkų bendradarbiavimas – ne tik versle

Labdaros fondo „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ veiklą aktyviai palaiko Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai.  Š. m. spalio 26 d. Rūmų naujų erdvių atidarymo šventėje buvo pasirašytas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Fondo bendradarbiavimo susitarimas.

„Rūmai pastaraisiais metai ypač aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos verslu, pas mus nuolat lankosi Ukrainos verslininkų ir pramonininkų sąjungos  atstovai. Prezidentas Anatolijus Kinachas, viceprezidentas Sergejus Prochorovas su delegacija Rūmus sveikino centrinės būstinės atidarymo šventėje. O memorandumo pasirašymas su  labdaros fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ dviejų šalių verslininkų bendradarbiavimą perkėlė į naują etapą: kartu siekiame ne tik  gerų rezultatų verslo srityje, tačiau kartu rūpinamės ir abiejų valstybių istorinio – kultūrinio paveldo atkūrimu“, - sako Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prezidentas Sigitas Leonavičius.

Pasak Prezidento, kiekvienas atsakingas verslininkas gali skirti dėmesio ne tik pelno siekimui, tačiau ir tokioms reikšmingoms iniciatyvoms, skatinančioms šalių istorinį – kultūrinį bendradarbiavimą.

Tai ypač aktualu šiomis dienomis, kai Lietuva ruošiasi švęsti  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. 2018 m. vasario 16 d. švęsime modernios Lietuvos gimimą. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. O fondo „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ projektas, kurį remia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, galėtų  tapti tiltu, jungiančiu Lietuvos – Ukrainos valstybių istorijas.

„Bendradarbiaudami su labdaros fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ jaučiame didelį ir savo narių, ir Lietuvos bei Ukrainos politikų, kultūros žmonių, istorikų palaikymą. Šia veikla domisi Seimo nariai Juozas Olekas, Jonas Jarutis, Robertas Šarknickas, palaikymą išreiškė LR ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, LR ambasados Ukrainoje įgaliotasis ministras Gvidas Kerušauskas . Džiugu, kad savo įžvalgomis prisideda ir profesorius A. Bumblauskas, o fondo veiklai padeda Lietuvos Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys“, - pažymi S. Leonavičius.

Projekto „Kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo atkūrimas Nacionalio Kijevo Pečerų istorinio, kultūrinio draustinio Dievo Motinos Užmigimo sobore“ pristatymas vyks Lietuvos dailės muziejuje, š. m. gruodžio 7 d. 15.00 val.

Nuotraukose:

  1. Labdaros fondo „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ vadovas Robertas Gabulas prie paminklo sumažintos kopijos;
  2. LR Seimo narių delegacija vizito Ukrainoje metu dėmesį skyrė ir fondo veiklai;
  3. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas bei „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ vadovas Robertas Gabulas š. m. spalio 26 d. pasirašė bendradarbiavimo memorandumą;
  4. Labdaros fondo „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ vadovas Robertas Gabulas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams padovanojo istorinę knygą apie kunigaikščių Ostrogiškių giminę.

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis