Prisijungti

Naujienos

Verslininkų ir vadovų mokymas, skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui, padės įveikti akivaizdžias augimą stabdančias kliūtis

2017 m. lapkričio 17 d., Vilnius. Visose Baltijos jūros regiono valstybėse labai trūksta verslininkų ir vadovų, todėl mažų ir vidutinių įmonių augimas yra apribotas, o inovacijų yra daug mažiau nei jų galėtų ir turėtų būti. Dėl demografinių priežasčių ateityje šis trūkumas dar padidės. Lietuvoje jaunų darbingo amžiaus žmonių skaičius iki 2030 m. sumažės apie 20 proc. Dėl šio smarkaus mažėjimo ir vis senėjančių dabartinių įmonių savininkų patenkinti didelį jaunųjų verslininkų poreikį taps vis sunkiau ir sunkiau. Jau dabar neretai pasitaiko atvejų, kai įmonių savininkams nepavyksta sėkmingai perduoti verslo jauniesiems verslininkams ir dėl to prarandama daugiau darbo vietų nei jų sukuriama įsteigiant naujas įmones.

Siekdami įveikti šiuos iššūkius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai drauge su Hanzos Parlamentu – 50 prekybos, pramonės ir amatų rūmų iš 13 Šiaurės ir Rytų Europos šalių vienijančia organizacija – 2017 m. lapkričio 17 d. surengė konferenciją, kurioje dalyvavo verslininkai ir ekspertai iš Lietuvos bei užsienio ekspertai iš 8 kitų Baltijos jūros regiono valstybių.

Konferenciją atidarė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas. Vėliau S. Leonavičius pasidalino asmenine patirtimi prezentacija „Asmeninės įžvalgos: Kokios savybės būtinos geram verslininkui?“.

Konferencijos dalyviai taip pat išgirdo Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus Juozo Baranausko,  Hanzos parlamento ir Baltijos jūros akademijos prezidento Dr. Max Hogeforster, Vilniaus statybininkų rengimo centro atstovių Renatos Černeckienės, Daivos Atmanavičienės, Danijos Tarptautinės verslo kolegijos atstovės Kirsten Bach Kjeldal, LR Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Mariaus Ablačinsko, UAB Ruptela vadovo Audriaus Rupšio prezentacijas, išgirdo pranešėjų, taip pat Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Vyto Navicko diskusijas.

Apibendrinant konferencijos rezultatai būtų tokie:

1. Gerai organizuoti aukšto lygio meistrų mokymai suteikia galimybę išugdyti įmonių perėmėjus, steigėjus ir vadovus, užtikrinti tvarų mažų ir vidutinių įmonių našumą ir konkurencingumą, o kartu ir skatinti dualinio profesinio mokymo programų įgyvendinimą.

2. Hanzos Parlamento vykdyto projekto metu buvo parengtos vieningo Baltijos jūros regiono valstybių meistrų mokymo koncepcijos ir programos, pasižyminčios aukštesniu lygiu nei išbandytas ir pasiteisinęs meistrų mokymas Vokietijoje. Šias mokymo programas Lietuvoje šiuo metu taiko VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras bei kiti projekto partneriai Danijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

3. Mokymų programų pagrindas – specialiųjų profesinių įgūdžių perteikimas tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyje, kuris apima 1 200 – 1 500 akademinių valandų. Visoms specialybėms dėstomi šie dalykai:
    a) Verslo valdymas, vadyba ir įmonių valdymas – itin svarbūs dalykai, kuriems skiriama ne mažiau nei 300 akademinių valandų.
    b) Profesinė pedagogika, kurios mokymui skiriama ne mažiau nei 100 akademinių valandų ir kuri kartu suteikia teisę vykdyti profesinį mokymą įmonėse.

4. Visos keturios mokymo dalys užbaigiamos atskirais egzaminais, kuriuos išlaikius įgyjama tarptautiniu mastu pripažinta amato meistro kvalifikacija „Meister“. Naujasis meistrų mokymas – tai išskirtinis  profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Dirbančiųjų, Lietuvoje baigiančių kvalifikacijos tobulinimo programas, skaičius sudaro mažiau nei dešimtadalį kitų šalių, pavyzdžiui, Švedijos ar Danijos, kvotų. Būtina intensyvinti mokymąsi visą gyvenimą ir didinti jo kokybę. Meistrų mokymas – svarbi priemonė šiame kelyje.

5. Aukštųjų mokyklų ir universitetų absolventų tarpe mažosios ir vidutinės įmonės neranda pakankamo kiekio jiems reikiamų vadovų, kadangi šie jauni akademikai įgyja tik teorines žinias ir todėl jiems trūksta būtinai reikalingų profesinių kompetencijų ir praktinės patirties. Tuo tarpu naujasis meistrų mokymas tikslingai nukreiptas į specifinius smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius ir yra puiki alternatyva aukštojo mokslo studijoms bei atveria absolventams puikias profesinio gyvenimo ir karjeros galimybes – daug geriau nei tai gali padaryti universitetai. Meistrų mokymą ateityje valstybė turės remti tiek pat, kiek remia ir aukštojo mokslo studijas.

6. Naujojo meistrų mokymo lygis atitinka studijų aukštojoje mokykloje lygį ir Europos kvalifikacijų sąrangoje atitinkamai yra viename lygmenyje kaip ir bakalauro studijos. Todėl prasminga būtų šį perspektyvų mokymą ateityje organizuoti ir vykdyti taip, kad šiose studijose būtų integruotas tiek meistrų mokymas, tiek bakalauro studijos.

7. Siekiant sureaguoti į didžiulį verslininkų, vadovų ir specialistų trūkumą ir tokiu būdu pašalinti patį didžiausią augimo barjerą, turi būti padidintas ir moterų bei vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas darbo rinkoje. Lietuvoje gerokai mažesnis moterų ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas darbo rinkoje nei kitose šalyse aiškiai rodo, kad čia yra nemažas augimo potencialas. Būtinos specialios priemonės skatinti moteris užimti vadovaujančias pareigas ar imtis verslo. Meistrų mokymas čia – svarbiausias kelias. Užsienio šalyse sukaupta patirtis byloja, kad tose šalyse, kuriose yra didelis moterų ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas darbo rinkoje, įmonės pasižymi ženkliai didesniu novatoriškumu ir našumu.

8. Be to, aukštosios mokyklos ir universitetai turi įnešti lemiamą indėlį užtikrinant, kad smulkusis ir vidutinis verslas nepristigs jaunųjų vadovų. Todėl Lietuvoje reikia įvesti dualiojo mokymo studijas, kurios pagal Bolonijos proceso gaires apjungtų profesinį mokymą arba profesinę veiklą ir pripažintas studijas.

9. Organizuojant naująjį meistrų mokymą prekybos, pramonės ir amatų rūmams tenka itin svarbus vaidmuo jį vykdant ir egzaminuojant. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams turėtų būti suteiktos viešųjų paslaugų ūkio subjekto teisės ir valstybė turėtų suteikti jiems visas profesinio mokymo ir kvalifikacijų tobulinimo įgyvendinimo kompetencijas. Rūmai šias užduotis galėtų įgyvendinti daug efektyviau, labiau priartinti visą procesą prie įmonių ir išskirtinai prisidėti prie profesinio mokymo intensyvumo ir kokybės didinimo.

Reikšmingos Lietuvos galimybės bus išnaudotos tik diegiant aukščiausias inovacijas ir turint puikias kvalifikacijas. Lietuvos politikai, verslas ir visuomenė turi kelti neįkainojamos mažų ir vidutinių įmonių, profesinio mokymo ir meistrų mokymo svarbos bei išskirtinės švietimo politikos svarbos klausimą ir suvokti, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą duoda labiausiai užtikrintą ir geriausią grąžą.

Vykdant meistrų mokymą galima ir reikia užtikrinti, kad smulkusis ir vidutinis verslas nepristigtų jaunųjų verslininkų ir vadovų. Didžiausias prioritetas turi būti siekis skatinti sėkmingus įmonių perėmimus ir užtikrinti, kad jų skaičius išliktų didelis ir netgi augtų. Todėl 2017 m. lapkričio 17 d. vykusios konferencijos metu buvo pradėtas naujas, didelio masto Europos Sąjungos projektas „Novatoriški įmonių perdavimo modeliai mažoms ir vidutinėms įmonėms Baltijos jūros regione“, skirtas skatinti įmonių perdavimą, kurį vykdys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Lietuvos edukologijos universitetas.

 

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis