fbpx

Prisijungti

Naujienos

Pasaulį užkariaujanti skaitmeninė atpažinimo priemonė

 

GS1 Lithuania direktorės G. Ražinskienės interviu naujienų portalui www.alfa.lt (autorius - Arvydas Jockus).  Portalui asociacijos vadovė pasakojo apie „GS1 Lithuanios“ veiklą bei siūlomas paslaugas smulkiajam verslui, pramonei ir viešajam sektoriui.

 

Brūkšninio kodavimo pagrindu kuriami unikalūs sprendimai iš esmės keičia verslą ir viešąjį sektorių

„GS1 Lithuania“ visuomenei labiausia žinoma kaip prekių ir paslaugų brūkšninio kodavimo bei duomenų valdymo paslaugas teikianti bendrovė.

„Iš tikrųjų mūsų veikla gerokai platesnė. Remdamiesi pasauline patirtimi kuriame ir vystome unikalius sprendimus verslui ir viešajam sektoriui. Šie sprendimai ne tik padeda taupyti verslo ir viešuosius finansus, bet ir suteikia verslui įrankių bei unikalių galimybių plėstis į naujas rinkas bei skaitmeninę erdvę“, – sako asociacijos „GS1 Lithuania“ direktorė Giedrė Ražinskienė.

 

– „GS1 Lithuania“ yra tarptautinės organizacijos GS1 padalinys. Kuo unikali ši visame pasaulyje veikianti organizacija?

 

– Tarptautinė GS1 organizacija GS1 AISBL veikia daugiau kaip 40 metų, veiklą ji pradėjo dar 1973 m. JAV ir Kanadoje. Organizacija kuria ir skatina įvairiausių standartų tiekimo grandinei, verslui, sveikatos apsaugai, viešajam ir kitiems sektoriams diegimą bei įgyvendinimą pasauliniu mastu. Šiuo metu GS1 organizacija vienija 114 vietinių GS1 organizacijų, o GS1 standartų naudotojams paslaugos teikiamos net 150-yje pasaulio šalių.

 

Organizacija rinkoje plačiausiai žinoma dėl jos brūkšninių kodų, kuriais žymimos prekės, o prekybos vietose bei logistikos grandinėje kodai nuskaitomi ir iškoduojami specialiais įrenginiais, brūkšninių kodų skaitytuvais. Brūkšniniai kodai 1949 m. buvo išrasti JAV, o pirmą kartą parduotuvėje brūkšninis kodas nuskaitytas JAV, „March“ prekybos centre, 1974 m.

 

Brūkšninis kodas – tai įvairaus pločio nevienodu atstumu išdėstytų lygiagrečių brūkšnelių seka, sudaranti kodo simbolį, spausdinamą ant įvairių gaminių pakuočių bei jų etikečių. Naudojantis kodais informacija apie gaminį greitai ir patikimai pasiekiama kompiuterizuotose sistemose.

 

GS1 AISBL yra ne pelno siekianti organizacija, įsteigta tiekimo grandinės standartų naudotojų ir jų pačių plėtojama atsižvegiant į besikeičiančius rinkos poreikius.

 

Organizacija sukurta standartų naudotojams siekiant supaprastinti procesus greitos apyvartos prekių tiekimo grandinėje. Šiuo metu GS1 AISBL jau veikia 45 metus daugiau nei 25-iuose ūkio sektoriuose, įskaitant mažmeninę prekybą, sveikatos apsaugą, logistiką ir transportą, karinę pramonę ir kt.

 

GS1 kuria standartus identifikavimui, nuskaitymui ir duomenų mainams bei padeda standartizuoti procesus: prekė ar paslauga yra identifikuojama pagal pasaulinius standartus, identifikuota prekė paženklinama brūkšniniu kodu ir gali būti nuskaitoma bet kurioje tiekimo grandinės dalyje, tuomet šia informacija yra dalijamasi tarp verslo partnerių.

 

– Ar jūsų klientai Lietuvoje yra tik didieji mažmeninės prekybos tinklai – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, – ar ir smulkesnės kitų tiekimo grandinių įmonės?

 

– GS1 standartai Lietuvoje naudojami ne tik didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose, bet ir ūkinių, sodo, kosmetikos prekių parduotuvėse, vaistinėse, logistikos įmonėse. Tiesą sakant, sunku būtų rasti sritį, kurioje šiandien dar nebūtų naudojamas vienas ar kitas GS1 standartas. Didžioji dalis Lietuvos gamintojų ženklina savo produkciją GS1 brūkšniniais kodais, o smulkiesiems gamintojams, individualia veikla užsiimantiems kūrėjams pasaulinių GS1 standartų naudojimas padeda patekti į tokias prekybos platformas kaip „Amazon“, „eBay“ ir kt. Mūsų standartai pritaikomi įvairaus dydžio ir galimybių įmonėms, priklausomai nuo jų poreikių.

 

– Ar periodinei spaudai brūkšninius kodus taip pat teikia „GS1 Lithuania“?

 

– Lietuvoje periodiniams leidiniams ir kygoms kodus suteikia ISBN/ISSN agentūra, tam yra išskirtas atitinkamas kodų sekų segmentas.

 

– Įmonės Lietuvoje standartus daugiausia naudoja prekėms ir paslaugoms identifikuoti ar jau pereina ir prie įvairesnių standartų taikymo procesų? Ar verslas suvokia tokių procesų naudą?

 

– Verslas vis aiškiau mato standartų naudą didinat įmonių veiklos efektyvumą, optimizuojant procesus. Sujungus prekių bei pervežimui skirtų pakuočių brūkšninį kodavimą su elektroniniais dokumentais, didelė dalis informacijos keliauja skaitmenine erdve, mažėja rankinio duomenų suvedimo poreikis, pagreitėja sandėlio operacijos ir sumažėja žmogiškų duomenų įvedimo klaidų tikimybė. Dėl GS1 standartų tiksliai identifikavus įmonės turtą, prekių likučius bei žaliavas, kur kas lengviau užtikrinti jų atsekamumą tiek įmonės viduje, tiek tarp verslo partnerių, taip padedant užtikrinti vartotojų saugą, aukštą prekių ir paslaugų kokybę.

 

– Tarkime, tarptautiniu mastu veikianti įmonė Lietuvoje norėtų įsidiegti modernius standartizuotus procesus. „GS1 Lithuania“ tokiai įmonei pateiktų konkrečius šių procesų sprendinius ar tik nušviestų, kokios yra bendros galimybės?

 

– „GS1 Lithuania“ nėra verslo įmonė, prekiaujanti programine įranga ar universaliais paruoštais techninais sprendimais. Mūsų standartai nėra pririšti prie kažkurio tam tikro programinės ar techninės įrangos gamintojo. O vienas didžiausių GS1 standartų privalumų yra tas, kad jie gali būti integruoti į bet kurį įmonei tinkamiausią sprendimą ar informacinę sistemą. GS1 ekspertai teikia konsultacijas įvairiais procesų optimizavimo, pasitelkiant GS1 standartus, klausimais.

 

– Ar daug Lietuvos įmonių domisi tokiomis galimybėmis?

 

– Taip, vis dažniau sulaukiame užklausų apie GS1 standartų panaudojimo galimybes optimizuojant gamybinių įmonių procesus, sandėliavimo bei logistikos sistemas ir t. t.

 

– Kurie didžiausi tarptautiniai koncernai naudojasi jūsų pagrindinės organizacijos GS1 teikiamomis paslaugomis? Ar galite papasakoti apie pastarojo meto didžiausius projektus?

 

– Sunku būtų net išvardyti. Visos didžiosios pasaulinės korporacijos savo veikloje naudoja GS1 standartų spektrą, kuris apima tiek ženklinimą brūkšniniais kodais, tiek elektroninių pranešimų (EDI) schemas, identifikavimą radijo dažnių žymenomis (RFID), pagrindinių produktų duomenų (Master Data) sinchronizavimą tarp gamintojų, didmenininkų ir prekybininkų ir t. t. Tai tokios kompanijos kaip „Nestle“, „Johnson&Johnson“, „Tesco“, „Bauer“ ir daugelis kitų.

 

– Kuriuos rekšmingiausius europinius projektus vykdo GS1? Ar ši organizacija yra pripažįstama kaip pagrindinė standartų diegimo ir standartizuotų procesų tiekimo partnerė ES?

 

– GS1 Briuselyje turi didžiulę atstovybę, kuri užsiima komunikacija, standartų pristatymu ES institucijose. GS1 ekspertai dažnai kviečiami dalyvauti įvairiose ESA darbo grupėse kaip konsultantai, neutrali trečioji šalis. Kai ES primamos atitinkamos direktyvos bei reglamentai, Europos Komisija dažnai rekomenduoja rinktis GS1 standartus.

 

Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje šiuo metu labai aktualios Falsifikuotų vaistų ir Unikalaus medicinos prietaisų ženklinimo direktyvos. Pastarosios direktyvos įgyvendinimui Europos Komisija paskyrė GS1 organizaciją kaip unikalius identifikatorius išduodančią agentūrą.

 

Tai reiškia, kad visi direktyvos reglamentavimo srityje esantys medicinos prietaisai turės būti paženklinti GS1 standarto identifikatoriais. Šis identifikavimas padės suvienodinti identifikavimą visose ES valstybėse narėse bei užtikrins implantuojamų ir kitų medicinos prietaisų (tokių, kaip krūtų implantai, pakaitiniai sąnariai, dantų implantai ir t. t.) atsekamumą net atskiro vieneto lygmeniu.

 

– Kodėl ligoninėse svarbu diegti medicinos standartus?

 

– Kaip ir kituose pramonės sektoriuose, sveikatos apsaugos srityje standartų naudojimas padeda išvengti daugkartinio perženklinimo, pakartotinio duomenų įvedimo, padeda gerau valdyti vaistų bei medicinos prietaisų likučius, juos greičiau pašalinti iš rinkos, jei nustatoma, kad produktas nekokybiškas ar pavojingas.

 

GS1 standartai suteikia galimybę unikaliai identifikuoti ne tik vaistus ar prietaisus, bet ir lokacijas, pacientus ar medicinos personalą, taip užtikrinant, kad prireikus bus galima atsekti, kurioje vietoje, kuris konkrečiai medicinos darbuotojas ir kuriam pacientui atliko atitinkamą procedūrą, kokie preparatai ir koks jų kiekis buvo panaudotas. Taip sumažinama žmogaus klaidų tikimybė, nes duomenys nuskaitomi ir įrašomi automatizuotai. Kai naudojami pasauliniai standartai, nebereikia kaskart aiškintis, ką reiškia vieni ar kiti brūšniniu formatu užkoduoti ar elektroniniais duomenų mainais perduodami duomenys.

 

Europoje yra labai daug ligoninių, plačiai naudojančių savo veikloje GS1 standartus. Tai ligoninėms leidžia identifikuoti pacientus bei visą su jų gydymu susijusią informaciją (pavyzdžiui, kuriais prietaisais ir medikamentais pacientas buvo gydomas), atsekti pacientų gydymo istoriją šioje ir kitose gydymo įstaigose.

 

Standartų naudojimas taip pat padeda tiksliai apskaityti ir paskirstyti medikamentų likučius, operatyviai užsakyti papildymą, o ne sandėliuoti didelius jų kiekius, kai pasibaigus nepanaudotų medikamentų galiojimo terminui jie tiesiog sunaikinami. Taip nutinka, kai atvežus naują vaistų partiją jie sukraunami ant seniau gautų, o naudojimui imamos pakuotės nuo viršaus. Atrodytų, viskas paprasta, tačiau neturint tikslių duomenų šie procesai nėra lengvai valdomi. Tokių „skylių“ yra ir daugiau. Kai šie procesai sustyguojami, sutaupoma tiek materialinių, tiek žmogiškųjų išteklių.

 

– Turbūt tokių „skylių“ galma rasti ir mažmeninės prekybos sferoje? Prieš dvejus metus iš prekybos Lietuvoje buvo išimti visi Nyderlanduose pagaminti „Snickers“ batonėliai, nes Vokietijoje buvo patvirtinas vienintelis atvejis, kai šokolado batonėlyje rasta plastiko likučių. Iš prekybos Lietuvoje išimtos tonos šokoladukų, nors mūsų šalyje nė viename iš jų plastiko nerasta.

 

– Taip, tikėtina, kad jei šiuo atveju būtų buvę įdiegti GS1 pasauliniai standartai atsekamumui procesams, korporacija būtų galėjusi lengvai nustatyti, kuri konkrečiai produktų partija buvo nesaugi ir į kuriuos paskirstymo bei prekybos taškus šie produktai nukeliavo. Deja, įmonė to nežinojo, todėl buvo priversta atšaukti šimtus tonų pagamintos produkcijos Europoje, nukentėjo finansiškai ir susidūrė su grėsme įmonės reputacijai.

 

– Kuriuose ūkio sektoriuose GS1 teikiamos galimybės dar nėra panaudojamos ir kodėl? Kur matote didžiausią GS1 siūlomų duomenų ir procesų valdymo potencialą?

 

– Vieni naujausių sektorių, kuriuose pastebimai auga GS1 standartų naudotojų skaičius, yra statybų pramonė, aukštųjų technologijų industrijos.

 

 

Faktai

 

Asociacija „GS1 Lithuania“ įsteigta 2011 m. birželio 29 d. vykdant tarptautinės GS1 AISBL organizacijos reikalavimus. Asociacijos steigėjai buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) ir Lietuvoje veikiančios prekybos bei gamybos įmonės.

 

„GS1 Lithuania“ vienija GS1 sistemos naudotojus, atstovauja tarptautinei organizacijai GS1 AISBL Lietuvoje ir vykdo funkcijas, susijusias su prekių numeravimu ir kodavimu pagal tarptautinės GS1 sistemos reikalavimus ir kitus GS1 standartus.

 

Asociacijai „GS1 Lithuania“ LPPARA delegavo funkcijas, susijusias su prekių numeravimu ir kodavimu pagal GS1 sistemos reikalavimus, o LPPARA padalinys „GS1 Lietuva“, nuo 1994 m. Lietuvoje administravęs GS1 sistemą, perleido LPPARA narystės teises tarptautinėje GS1 AISBL organizacijoje.

 

Visi asociacijos „GS1 Lithuania“ steigimo veiksmai buvo suderinti su tarptautine organizacija GS1 AISBL, kuri iš karto po asociacijos „GS1 Lithuania“ registracijos patvirtino narystės teisių perdavimą, suteikė teises asociacijai teikti paslaugas, paženklintas GS1 prekių ženklu, administruoti GS1 sistemą Lietuvoje bei išduoti prekių ir paslaugų kodus bei kitus identifikatorius su „GS1 Lithuania“ priskirtu priešvardžiu 477.

 

Publikacija paskelbta: https://www.alfa.lt/straipsnis/50396011/pasauli-uzkariaujanti-skaitmenine-atpazinimo-priemone

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis