Prisijungti

Naujienos

Darbuotojo privatumas darbe, į ką darbdaviui atkreipti dėmesį

 

Asmens duomenų apsauga, darbuotojo privatumas darbe arba jo teisė į privatumą, paskutiniu metu pasidarė vis aktualesnė tema. Vadovaujantis naujojo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatomis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Europos Bendrojo Reglamento nuostatomis - kiekvienas darbuotojas turi teisę į privatumą darbe, asmens neliečiamumą, korespondencijos slaptumą, teisę į savo atvaizdą (nuotrauką), vardą pavardę ir pan. Tačiau atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo išaiškinimą bei vis įdomesnes bylas, paaiškėja, jog Lietuvoje darbdaviai, neretai net nežino ir/ar nesupranta, kas ta darbuotojo teisė į privatumą. Darbdavys (jo kolektyvas) neretai įsivaizduoja, jog be jokių kliūčių gali tikrinti darbuotojo paštą, elektroninį susirašinėjimą skirtingomis prieigomis, suteiktą darbo kompiuterį bei telefoną, tikrinti juose esančius įrašus, sekti, kur važiuoja suteiktas automobilis, atplėšti darbuotojui skirtus laiškus ir pan. Darbdaviui tai atrodo pagrįsta ir natūralu, kai darbo vietoje, tiesiog vedama darbo ir darbuotojo kontrolė. Tačiau toks stebėjimas ir privatumo reikalavimo nepaisymas, darbdaviui gali pasibaigti gana liūdnomis pasekmėmis.

Ilgą laiko tarpą mes neturėjome aiškiai ir konkrečiai reglamentuotų darbdavio pareigų darbuotojo privatumo atžvilgiu. Tiesiog buvo vadovaujamasi bendrosiomis frazėmis/nuostatomis iš Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, institucijų paaiškinimais, teismų praktika. Tačiau šiai dienai kiekvienas darbdavys turėtų žinoti, jog prieš norint turėti “kontrolę” darbe, turi atlikti tam tikrus “namų darbus”, t. y. turėti patvirtintas taisykles, kuriose būtų aiškiai apibrėžta, ką darbuotojai gali ir ko negali darbo metu. Darbuotojas privalo būti informuotas, kad darbinio pašto negali naudoti savo asmeniniams tikslams, kad paštą ir/ar kompiuterį darbdavys tikrins, informuoti, jog automobilyje ar kitame įrenginyje  yra “sekimo” įranga ar programėlė, informuoti apie filmavimą, jei toks vykdomas darbovietėje, supažindinti su filmavimo tvarkomis ir pan.

Šiai dienai, apie įmonių veiklą daug ką galime sužinoti ir iš internetinių svetainių, neretai darbdaviai į internetinių svetainių puslapius talpina ir darbuotojo nuotraukas, jų telefonų numerius, vardus pavardes, kitus kontaktinius duomenis, tačiau  kyla klausimas, ar prieš tai darant darbdavys gavo darbuotojo sutikimą… Neretai apie tai net nesusimąstoma, nors tai  tiesiogiai persipina su žmogaus teise į privatumą.

Teismų praktikoje ar teisės aktuose ne visada rasime atsakymus, kas darbe kertasi su asmens teise į privatumą o kas ne, ar kas yra “ant ribos”. Kiekviena situacija yra unikali. Tačiau bendras patarimas būtų toks, jog darbdavys bet kokiu atveju  prieš pradėdamas vykdyti  darbuotojo stebėjimą (vaizdo, el. pašto, programų diegimo, telefono, korespondencijos plėšimą, nuotraukų talpinimą, telefonų numerių atskleidimą ir pan.), apie tai aiškiai ir motyvuotai privalo informuoti patį darbuotoją, o kai kuriais atvejais, gauti ir rašytinį jo sutikimą.

Juristė / Teismo mediatorė
Raimonda Joskaudienė

 

Kviečiame į aktualų seminarą „Ką turi žinoti darbdavys ir ką darbuotojas apie asmens duomenų apsaugą: veiksmų planas“, kuris vyks kovo 13 d. Užsiregistravus ir sumokėjus iki kovo 7 d. gaukite 10 Eur nuolaidą – mokėkite tik 75 Eur.  Detalesnė programa – paspaudus ant nuorodos. http://www.cci.lt/produktas/ka-turi-zinoti-darbdavys-ir-ka-darbuotojas-apie-asmens-duomenu-apsauga-veiksmu-planas/


Susisiekite tel. 8 682 17056.

Kviečiame registruotis jau dabar!

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis