Prisijungti

Naujienos

Advokato komentaras. Naujoji Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija: pokyčiai po įsigaliojimo

Vilniaus prekybos, ir amatų rūmai pateikia Rūmų nario - V.Nikitino advokatų kontoros BITA LAW dr. Viliaus Nikitino komentarą primenant LR Viešųjų pirkimų įstatymo naujoves.

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcija (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas, Įstatymas, Naujasis VPĮ). Šiuo įstatymu turėjo būti įgyvendintos naujosios ES viešųjų pirkimų direktyvos, priimtos dar 2014 metais. Naujajame VPĮ ne tik pristatomos visiškai naujos nuostatos, darančios esminę įtaką ne tik viešųjų pirkimų organizatorių (perkančiosios organizacijos) veiklai, bet ir tiekėjų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose. Taip pat šiame Įstatyme įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuotos teisės taikymo taisyklės. Šioje apžvalgoje aptarsime esminius ir svarbiausius pokyčius, kurie buvo įtvirtinti naujajame VPĮ.

  1. Konfidenciali informacija

Viešųjų pirkimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje  nustatyta, kokia informacija tiekėjų pasiūlymuose negali būti laikoma konfidencialia. Pirmiausiai, preziumuojama, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija. Taip pat išvardyta, kad konfidencialia informacija nelaikytina pagal įstatymus viešai skelbtina informacija, taip pat duomenys apie tiekėjo kvalifikaciją, pašalinimo pagrindų nebuvimą, informacija apie kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį standartams bei informacija apie pasitelkiamus subrangovus. Vis dėlto, tiekėjui suteikiama teisė nurodyti, kad tam tikrą informaciją jis laiko konfidencialia, bet pirmiausiai jis perkančiajai organizacijai turi pagrįsti tokios informacijos slaptumą. Konfidencialios informacijos sampratos tikslesnis įtvirtinimas reiškia, kad, viena vertus, perkančiosios organizacijos privalo atskleisti daugiau informacijos to prašantiems dalyviams. Kita vertus, konkursų dalyviai, gavę daugiau informacijos (pvz., apie konkurentų kvalifikaciją), turi daugiau galimybių ginti savo teises teismuose. Bet kuriuo atveju, minėtas pokytis atneša daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų procedūrose ir suvaržo tiekėjų pastangas įslaptinti didžiąją dalį pasiūlymo.

  1. Pirkimo objekto skaidymas į dalis

Vuešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio1 dalyje įtvirtinama perkančiųjų organizacijų pareiga tarptautiniame pirkime skaidyti pirkimo objektą į dalis ir sudaryti galimybes pirkimo dalyviams konkuruoti dėl skirtingų objekto dalių. Vis dėlto, įstatymų leidėjas įtvirtino tik tokią pareigą tik tarptautinio pirkimo atveju, o supaprastintas ar socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis. Išimtiniais atvejais, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis  sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis, tokiu atveju, suteikiama galimybė neskaidyti pirkimo objekto net ir tarptautiniame pirkime.

Pirkimo objektą skaidant į dalis, skatinamas smulkus ir vidutinis verslas, sudarant galimybes tokiam verslui dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.

  1. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas

Viešųjų pirkimų įstatymas įtvirtino nemažai pokyčių dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo. Bendroji taisyklė, nustatyta Viešųjų pirkimų 46 straipsnio 3 dalyje, skelbia, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą, tiekėjas iš pirkimo procedūros yra pašalinamas. Vis dėlto, Įstatyme numatytos išimtys, kuomet ši taisyklė nėra taikoma t.y. tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus, įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bei tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių. Taigi, kaip matyti, tiekėjams atsiranda daugiau galimybių apsiginti, jeigu skola valstybei egzistavo trumpą laiką. Šis pokytis atneša didesnę konkurenciją pirkimuose, kadangi perkančiosios organizacijos nebegalės atmesti tų tiekėjų, kurie padengs skolą valstybei kvalifikacijos tikrinimo procedūros metu, pasiūlymų.

Planuojama įtvirtinti reikalavimą, kad tiekėjas bus pašalinamas iš pirkimo, jeigu jis bus sudaręs konkurenciją iškreipiančių susitarimų su kitais tiekėjais – užteks, kad perkančioji organizacija surinks pakankamai duomenų, pagrindžiančių tokią aplinkybę. Taigi, nereikės net ir Konkurencijos tarybos ar teismų sprendimų, kuriais būtų konstatuotas konkurenciją iškreipiančio susitarimo sudarymo faktas. Šiais pokyčiais siekiama atbaidyti rinkos dalyvius dalyvauti konkurencijos teisę pažeidžiančiuose susitarimuose ar atlikti kitokius neteisėtus veiksmus, o perkančiosioms organizacijoms suteikia įrankius pašalinti neteisėtus veiksmus atliekančius tiekėjus iš pirkimo procedūrų.

3.1. Interesų konfliktas

Didesnis dėmesys yra skiriamas ir interesų konfliktų prevencijai. Viešųjų pirkimų 21 straipsnyje įtvirtinama interesų konfliktų samprata, nurodanti, kad pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. Tiekėjas, kuris bus patekęs į interesų konflikto situaciją, t. y. kai nustatoma, kad komisijos nariai ar kiti asmenys turi asmeninį suinteresuotumą pirkimo rezultatu tam tikro tiekėjo naudai, bus pašalinamas iš pirkimo procedūrų.

3.2. Melaginga informacija

Labai įdomus teisinis reguliavimas numatytas tiekėjams, viešojo pirkimo procedūrų metu pateikusiems melagingą informaciją. Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas vienas iš tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų t.y. tiekėjas šalinamas tuomet, jeigu perkančioji organizacija nustato, kad tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijai ar kitiem perkančiosios organizacijos reikalavimams (arba negali pateikti tai įrodančių dokuemntų). Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu tiekėjas skųs perkančiosios organizacijos sprendimą teismui, tačiau teismas nepatenkins ieškinio, tokiu atveju vienerių metų pašalinimo iš visų viešųjų pirkimų procedūrų terminas bus skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Iš viešųjų pirkimų procedūrų dėl melagystės pašalinti tiekėjai apie tai turės būti tinkamai informuoti, jiems suteikta teisė pateikti pretenziją ar kreiptis į teismą ir ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus. Tiekėjas, kuris to nepadaro arba teismas jo reikalavimo netenkina, bus įrašomas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašas – sąrašas tiekėjų, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį pašalinimo pagrindų nebuvimui ar kvalifikaciniams reikalavimams, ir pirkimo vykdytojas gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba dėl pateiktos melagingos informacijos tiekėjas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tiekėjas įtraukiamas 1 metams.

  1. Tiekėjo pašalinimo pagrindai

Kaip ir buvo minėta anksčiau, jeigu viešojo pirkimo procedūrų metu tiekėjas nebeatitiks tiekėjo pašalinimo pagrindų (pvz., taps skolingas valstybei, pažeis konkurencijos teisės normas, padarys rimtą profesinį pažeidimą ir pan.), tiekėjas bus pašalinamas iš pirkimo. Tad tiekėjai turės būti atidūs ir užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimų būtų laikomasi ne tik galutinę pasiūlymų patiekimo dieną, bet ir vėliau, t. y. visų viešojo pirkimo procedūrų metu (iki pat pirkimo sutarties sudarymo momento). Atsižvelgiant į tai, kad didžiąja dalimi atitikimas pašalinimo pagrindams gali būti patikrinamas viešai prieinamais duomenimis, kiti tiekėjai, nelaimėję konkurso, taip pat galės būti atidūs ir sekti, ar konkurso laimėtojas vis dar atitinka nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

Pastebėtina, kad kvalifikacijos reikalavimai labiau skatins smulkų ir vidutinį verslą. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, nustačiusi tam tikrų metinių pajamų reikalavimą, gali reikalauti ne daugiau kaip du kartus didesnių metinių pajamų už pirkimo vertę. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos metodika dėl kvalifikacijos vertinimo bus ne rekomendacinio, bet privalomo pobūdžio.

  1. Subtiekimas

Numatyti pokyčiai ir subtiekime (subrangoje). Pagal VPĮ 49 ir 88 straipsnius, perkančiosios organizacijos privalės tikrinti, ar pasitelkiamų subrangovų atžvilgiu yra pašalinimo pagrindų, o jeigu subrangovai neatitiks kurio nors reikalavimo – tiekėjai turės galimybę pakeisti subrangovą į kitą (naują), kuris tokius reikalavimus atitiktų. Taigi, nuo šiol bus pakeista susiformavusi praktika, pagal kurią pasiūlymų vertinimo metu draudžiama atsisakyti arba priimti naujus subrangovus. Subrangos atžvilgiu taip pat įtvirtintas tiesioginis perkančiosios organizacijos finansinis atsiskaitymas su subrangovais (VPĮ 88 straipsnio 2 dalis). Greta to, perkančiosios organizacijos galės reikalauti, kad subrangovai solidariai atsakytų už pirkimo sutarties vykdymą (VPĮ 49 straipsnio 5 dalis). Todėl perkančiosios organizacijos, siekdamos užtikrinti savo interesus, tuo turėtų pasinaudoti.

  1. Ekonominio naudingumo kriterijus

VPĮ 55 straipsnyje skatinamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Taigi naujoje VPĮ redakcijoje yra įtvirtintas vienas esminių įstatymo pakeitimų – reikalavimas perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Anksčiau tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami atsižvelgiant į žemiausią pasiūlytą kainą. Aktualioje įstatymo redakcijoje taip pat apribotas pirkimų, kuriuos perkančioji organizacija gali vertinti pagal sąnaudų ar žemiausios kainos kriterijų, kiekis. Tokie pirkimai kiekvienais metais negali sudaryti daugiau kaip 70% bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės (VPĮ 55 straipsnio 2 dalis). Iki šiol buvo labai nedaug bylų dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus, tačiau padaugėjus tokių viešųjų pirkimų, tikėtina, padaugės ir bylų. Savo ruožtu tiekėjams reikės profesionalių patarimų ir teisinės pagalbos siekiant tinkamai apginti galimai pažeistas savo teises.

  1. Pretenzijų pateikimo terminai

Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiekėjams bus dar labiau sutrumpinamos ginčų nagrinėjimo procedūros – nuo šiol tiekėjai visas pretenzijas privalės pateikti per 10 kalendorinių dienų, o jeigu pirkimas supaprastintas – per 5 darbo dienas. Tai leis perkančiosioms organizacijoms operatyviau įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Tuo tarpu tiekėjai turės dar greičiau reaguoti į perkančiųjų organizacijų veiksmus bei itin operatyviai pasitelkti teisinę pagalbą, jeigu pageidaus ginti galimai pažeistus savo interesus.

Bendra tendencija yra ta, kad naujuoju teisiniu reguliavimu yra nustatoma kiek liberalesnė tvarka tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Daugeliu atvejų nebebus galima situacijų vertinti formaliai, o tiekėjams yra palikta daug galimybių net padarius tam tikrų klaidų jas operatyviai ištaisyti ir konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo. Naujasis teisinis reguliavimas atnešė tikrai nemažai pokyčių, o prie jų prisitaikyti tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams gali padėti operatyvi ir profesionali teisinė pagalba.

Tapkite rūmų nariu

Nario anketą peržiūrėti gali tik prisijungę prie sistemos rūmų nariai

Registruotis